2020 m. liepos 22 d., trečiadienis

Serialas: "Tamsa" / "Dark" (2 sezonas / season 2)



Sveiki, skaitytojai,

Šįkart pateiksiu trumpus savo įspūdžius po antrojo vokiečių itin Netflix platformoje populiarų serialą „Tamsa“ (angl. Dark), kuris daugelį intelektualių (ir nebūtinai) žiūrovų buvo ilgą laiką prikaustęs prie ekranų. Neseniai buvo pristatytas finalinis trečiasis sezonas, tačiau neturėjau laiko (net per karantiną!) sužiūrėti antrojo sezono, tą padariau visai neseniai, todėl šioje apžvalgoje apžvelgsiu nebūtinai objektyviai, veikiau savo asmeninius pastebėjimus, bet galbūt ir jums bus įdomu paskaityti.

Pirmąjį sezoną teko matyti gal prieš kelerius metus, vos tik serialas pasirodė, ir net nesitikėjau, kad toji atokaus vokiško miestelio istorija pasirodys verta intelektualių ir net strateginių loginių skaičiavimų bei pamintijimų: o ką čia aš iš tikrųjų žiūriu? Tuo metu „Tamsa“ tapo vienu įdomiausiu ir labiausiai intriguojančiu serialu, kuris ilgai neišėjo iš galvos, tačiau, kai jau išėjo, tai toks jausmas, kad su visais veikėjais ir siužetais, o atmintyje pasiliko vien tamsa, tiesiog gero serialo įspūdis, bet kažin ar bebūčiau galėjęs nupasakoti ką nors konkretaus apie veikėjus, jų susipynusias biografines istorijas. Tą pajutau po kelerių metų pradėdamas žiūrėti antrąjį sezoną – nieko nebeprisimenu! Neprisimenu nei veikėjų vardų, nei kas su kuo konfliktavo, kas į kokį laikmetį pateko, kas kaip persipynė, todėl teko nemenkai suraukti kaktą ir tikėtis, kas bežiūrint tiesiog vėl viskas bus labai aišku. Ko trūko? Kokių 10 minučių intro pirmojoje serijoje, kad primintų pačius svarbiausius pirmojo sezono įvykius. Kai kada serialo kūrėjai tai daro, ypač sugrąžinę serialą po ilgo laiko į eterį, tai tokio „perbėgimo“, kas vyko prieš tai, man labai reikėjo.

Nesistengiu pasakyti, kuris sezonas geresnis, nes tai būtų absoliučiai nereikalingas dalykas. Serialas yra tęstinis, įvykiai plečiami, kaip ir serialo idėja. Šiame sezone sužinome apie mokslininkų aptiktą kunkuliuojančią juodąją materiją, kuri siejasi realiai ir su dieviškąja Higso bozono dalele. Seriale tai tampa portaliniu tuneliu per laikmečius, vis kažkodėl nukeliančius pirmyn arba atgal kas 33 metus. Dėmesio centre išlieka pastatyta elektrinė, kurioje slepiamos nuodingos atliekos, o iš tikrųjų – toji juodoji materija. Kitas portalas – miške esantys urvai, kuriais galima patekti į ateitį arba praeitį. Na, ir žinoma, dar nešiojamosios laiko mašinos.

Ar serialas įdomus savo veikėjų charakteriais? Nelabai! Tai ne draminis kūrinys, kuriam svarbu būtų žmogaus esminiai dvasiniai pokyčiai, tačiau esama ir šito, tačiau detaliai to neanalizuojama. Esminį įspūdį daro pasikeitę veikėjai, kurie keliauja iš laiko į laiką ir bando užkirsti kelią netrukus įvyksiančiai apokalipsei – viena iš laiko juostų yra būtent apie ateitį, kurioje gyvena žmonės ekstremaliomis karinėmis išgyvenimo sąlygomis. Kitą vertus, visą laiką galvojau, o kur visas likęs pasaulis, jei veikėjai „trinasi“ izoliuotoje radioaktyvioje (tikriausiai!) erdvėje netoli elektrinės. Kodėl jie neemigruoja toli iš tos zonos, tarsi visas pasaulis būtų toje miestelio vietoje? Galbūt apie tai bus plačiau trečiajame sezone.








Visgi vienas įdomiausių personažų šiame sezone buvo iš 1987 metų kilusi elektrinės viršininkė Klaudija, kuri susiduria su savo ateities versija, pavadinta Baltuoju Šėtonu. Ji šiame sezone padaro esminį lūžį ir tampa tarsi opozicija kunigui Nojui ir praeityje besislepiančiam Adamui. Akivaizdžios dvi stovyklos, kurios trokšta nutraukti laiko kilpų ratus, o kai kas tiesiog trokšta, kad visa tai tęstųsi iki begalybės. Kur kas mažiau mane jaudino jaunuolio Jono meilės istorija, kuris vėliau taps apskrudusiu  senu diedu, taigi ir pačiu didžiausiu visų priešu. Nepaisant to, finalinėse serijose vidurinis Jonas vėlei grįžta į savo jaunystės laikmetį ir susiranda mylėtą merginą, kuri pasirodo, besant jo kraujo giminaitė.

Kraujomaišos atvejai išties stulbina, nes vaikai, pasirodo, yra savo tėvų tėvai, tik jie kažkaip nusigavę į praeitį ir užmezgę seksualinius ryšius ne tik su savo tėvais, bet ir seneliais, todėl kartais atrodo, kad žiūri vieną nesibaigiantį (kartais romantizuotą) kraujomaišos nusidriekusį ratą per laikmečius. Šiame sezone galiausiai pagrindiniai veikėjai sužino apie keliavimą laiku ir daugelis jau gali atsekti, kas kieno giminaitis yra iš tikrųjų. Ne kartą žiūrėdamas šį voratinklį pagalvojau, kokia beprotybė, jeigu viskas vyktų iš tikrųjų – prarasti savo vaiką, kuris grįžo į praeitį arba sutikti jį senesnį už save patį, ir žinoti, kokie likimai laukia jų mažylių...

Iš esmės serialas veikia kaip tam tikras laiko kubikas rubikas, kaip pasuksi įvykius, tokią turėsi ateities versiją, bet kartais pakeisti įvykius beveik neįmanoma, nes juos jau keiti pagal iš anksto (iš aukščiau?) suplanuotus įvykius. Laukiama apokalipsė iš tikrųjų tėra tik dar viena galimybė sužinoti, kas iš tikrųjų sieja visus tuos herojus. Galiausiai finalinėje serijoje sužinome, jog egzistuoja ne tik laikmečiai, bet ir paralelinės tikrovės versijos, todėl kelionės laiku ne tik pasikeičia, bet, galimas daiktas, tampa kelionėmis per alternatyvias realybės. Kaip tai serialo kūrėjams pavyko perteikti – tikras stebuklas!

Atrodo, kad viskas yra Jono jauniausiojo rankose. Jam reikia netapti apdegusiu Adamu, išlikti ištikimu savo dabarties idėjomis, tačiau tai sunku, kai matai ir kalbiesi su savo tolimos ateities versija. Atrodo, kad Jonas turi pasiaukoti ir padaryti taip, kad niekada negimtų, tik šitaip jis galiausiai nutrauks laiko kilpas. Bet ar tai įmanoma? Klausimas esminis: kuris iš mūsų norėtų niekada nebegimti, netgi matydamas, kokiu ateityje gali tapti monstru? Moralė, pareiga, atsakomybė.

„Tamsa“, mano akimis, yra absoliučiai rebuso pavidalo idėjinis serialas, kurio didžiausias koziris yra pasakojimo struktūra, leidžianti pasvajoti ne tik apie keliones laikus, bet ir pasibaisėti tų kelionių padariniais. Nepaisant visko, šį sezoną „sukirtau“ kaip patiekalą. „Tamsa“, kaip ir anas sezonas, lieka iš tiesų tamsus, nejaukus, išplečiantis vaizduotę, kalbantis apie grėsmę, kylančią iš technologijų ir neatsargaus branduolinės energijos gavyba (čia galime prisiminti Astravos elektrinę, statomą Vilniaus pašonėje). Taigi. Viskas su šiuo serialu puikiai!

Antrojo sezono anonsas:


Jūsų Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą