Sveiki,
Kaip
aš pasiilgau Natalie Portman! Paskutiniuoju metu aktorė be Džekės Kenedi
vaidmens, mano nuomone, nieko itin įspūdingo ir verto dėmesio nesukūrė. Jos paskutinieji
vaidmenys abejotinos vertės ir mažai žinomų režisierių naguose tiesiog
paskandinamas šios talentingos ir juslingos aktorės talentas. Nusprendžiau pažiūrėti
belgų ir prancūzų bendrą projektą, kurį režisavo Rebecca Zlotowski pavadinimu „Planetariumas“
(angl. Planetarium) (2016). Pastarasis kino projektas nepatiko ne tik kino
kritikams, bet ir žiūrovams, gal todėl šį filmą laikiau archyve daugiau nei
dvejus metus, kol vakar ėmiau ir prisiverčiau pasižiūrėti iš erzinančio
smalsumo: kiek dar galiu atidėlioti?
Istorija
pasakoja maždaug apie 1930-uosius, kol Europoje kaista intrigos ir antisemitinės
nuotaikos, po šalis keliauja dvi žydų kilmės seserys – Laura ir Keitė, kurios
užsiiminėja mediumo seansais t. y. kviečiasi mirusiuosius ir perduoda jų
žinutes klientams. Tai beveik cirko, tai beveik rimta profesija, kuri seserims
padeda išsilaikyti, kol galiausiai Paryžiuje jas ima globoti itin turtingas
kino meno mentorius, kuriam itin patinka jaunėlės sugebėjimai, kad net
leidžiasi į institutą tirti jos sugebėjimo, o vyresnioji pradeda užsiiminėti
aktorystės amatu...
Visais
atžvilgiais šis filmas galėtų būti įtraukiantis ir įdomus. Tiesą sakant, jis
netgi turi intrigą (bent jau pirmą pusvalandį), o tam, kam įdomūs paranormalūs
reiškiniai, manau, ims žavėtis seserų sugebėjimais, tačiau tas žavesys greitai
ima ir išblėsta. Scenarijus lyg ir pradeda nagrinėti vyresniosios Lauros meilės
nuotykius, jos aktorystės karjerą, lyg ir nori perteikti jaunėlės bejėgystę ir
trapumą, lyg ir bando absorbuoti kino pramonės magnato ambicijas tyrinėti
paranormalią erdvę, tačiau darosi akivaizdu, kad viskas kaip per tą kiaurą rėtį
– nei viena siužetinė linija, nei viena problema nėra išplėtota, todėl filmas
visumoje atrodo „plūduriuojantis“ be aiškesnės krypties, be didesnės problemos.
Galima
lyg iš dalies sakyti, kad „Planetariumas“ norėjo papasakoti užsilikusį tikėjimą
stebuklais Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, seserų bendrystės galią, bet
galiausiai nei vienas, nei kitas dalykas deramai nepavyko. Atrodo, stipriai
filmas galėjo įtraukti dėl savo paslaptingumo, mistinių siužetinių, tačiau
nepasakyčiau, kad tie spiritizmo seansai kažkuo įdomūs ar paslaptingi, nors
filme yra ir geri aktoriai, ir kostiumai, o jau Natalie Portman juslingumas
netgi prastame kino projekte šiek tiek šį bei tą atperka, pritraukia žiūrovą
prie ekrano, bet visumoje, atsitraukus nuo išraiškos triukų ir vaidmenų, staiga
ištinka bendro filmo turinio, perduodamos žinutės aklas badas: o tai ką filmas
iš tikrųjų norėjo perteikti ir papasakoti? Visgi neblogoje šiek tiek
europietiškoje, šiek tiek holivudinėje režisūroje iš esmės trūko vieno itin
svarbaus ir reikšmingo dalyko, be kurio neįmanomas geras filmas – gero ir
prasmingo scenarijaus!
Mano įvertinimas:
5/10
Kritikų vidurkis: 44/100
IMDb: 4.6
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą