2021 m. gruodžio 13 d., pirmadienis

Filmas: "Švilpautojai" / "The Whistlers" / "La Gomera"

Sveiki,

Jaučiu, kaip paskutiniuoju metu keičiasi mano santykis su kinu ir kiekvieno filmo vertinimas. Nebeužtenka vien įtraukiančio ir netikėto siužeto, nebetenkina vidutiniškai gerai sukalti dinamiški montažai ar sentimentaliai veikiantis dramatizmas. Panašūs jausmai ir mintys užplūdo žiūrint rumunų Naujosios kino bangos filmą „Švilpautojai“ (ispan. La Gomera) (2019), kuris vienu metu buvo rodomas Kino pavasario festivalyje ir buvo gana žiūroviškas.

 

„Švilpautojai“ sukalti Vidurio Europos kriminalinio trilerio principais. Nors bulgarų, rumunų ir šiaip lenkų regiono kinas labiau garsėja vykusiais draminiais filmas, šis žanras, sakyčiau, Vidurio Europoje nėra išsigryninęs, o gal ir nereikia, nes bet koks grynumas reiškia nelaisvę, stereotipus, madą. Rumunų kinas jau seniai demonstruoja nepaklusnumą standartams, jie kuria taip, kaip nori, ir tu jiems nieko nepadarysi, panašiai šįkart ir su „Švilpautojais“. Istorija pasakoja apie vidutinio amžiaus detektyvą-agentą Kristį, kuris įsivelia dėl didžiulės sumos į dvi prieštaringas aferas, žaidžia dvigubais standartais ir yra apmokomas švilpautojų kalbos (ispaniškos ir rumuniškos), be to, kad vietos mafijozai turi savų pedagoginių niuansų, filme, sakyčiau, viskas vyksta pagal esminius holivudinius šio žanro motyvus – Kristis tėra tariamai tik pagrindinis teigiamas veikėjas, o visi kiti tėra dvigubų žaidimų frontų šachmatai, tad belieka tik mėgautis, kas kurį išskirs ir išmes iš žaidimų lentos.

 

Pagrindinis veikėjas atrodo neįdomus, jo santykiai su motina šaltoki, paremti prasikaltusio, tačiau paklusnaus ir gėdinamo sūnelio vaidmens, tačiau tuo pačiu neturi infantilumo, kurį paprastai tokie mamučiukai turi, nes jis solidus agentas, mokantis suktis ir vaidinti sudėtingose situacijose. Lyg ir kažkas nelabai taip. Nepaisant visko, čia įveliama ir manekeniškos išvaizdos gražuolė, prilygstanti pačiai Monicai Bellucci, tačiau tai tik dar vienas trilerio standartas, atėjęs tikriausiai iš tų Džeimso-Bondo stereotipų: suknelėta aukos pozicijoje esanti gražuolė turi būti ir gudri, ir mokėti įsmegti peilį, kada tik prireiks, o grožis slepia ne tik mafijozų priespaudą ir išnaudojamą, bet ir moters lapės-snapės gudragalviškumą. Žodžiu, charakterio savybėmis veikėjai yra negyvėliai, tačiau filmą įdomu žiūrėti dėl rumuniškojo pasakojimo žaismo. Filmo skyriai dėliojami kaip bendrą istorijos sąrangą papildančios novelės ar knygos skyriai, įdomiai suregztas galvosūkis, tačiau jis daugmaž vis tiek nuspėjamas, jeigu esate matę daugiau tokių nestandartiniais kriminaliniais trileriais apsiskelbusių filmų. Be švilpavimo įdomios kalbos mokymosi, tiesą sakant, daugiau nieko naujo negavau, tik pramogą, didelę operos arijų dozę, leidžiamą nakvynės namų (beveik siaubo filmo elementas!) iš niekaip nenutylančio patefono. Tai toli gražu ne pats prasčiausias trileris, vietomis tikrai įdomiai žiūrisi, bet kai pradedi apgalvoti šio filmo išskirtinumą, turint galvoje, kad tai rumunų ir apskritai europietiškas filmas, pradeda stigti visko, bet labiausiai – įdomesnių veikėjų charakteristikų ir dar didesnio kriminalinio eksperimentavimo.

 

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 76/100

IMDb: 6.3



 

Jūsų Maištinga Siela


1 komentaras: