Sveiki,
Reikėjo daugiau nei
dešimtmečio, kad būtų sukurtas anuomet populiarus ir daug kam patikęs siaubo
trileris „Našlaitė“. William Brent Bell ėmėsi šios istorijos tęsinio ir
neseniai per Lietuvos kino teatrus paūžė „Našlaitė: pirmoji auka“ (angl.
Orphan: First Kill) (2022), sulauksi pačių įvairiausių vertinimų.
Istorija pasakoja
pirmosios dalies priešistorę apie tą pačią našlaitę Esterą, kuri gudriu būdu
pabėgusi iš Estijos psichiatrinės susikuria kitą tapatybę Amerikoje,
apsimesdama dingusia mergaite. Estera atvyksta į šeimą ir bando pritapti,
tačiau netrukus kiti pradeda pastebėti, kad atsiradusi mergaitė kalba ir elgiasi
visai ne kaip toji dingusi mergaitė... Pradėsiu nuo to, kad, kol žiūrėjau šį
filmą, purčiausi kaip ant elektros kėdės, nes viskas atrodė baisiai negerai. Tiesą
sakant, kiek mačiau ankstesnių šio režisieriaus siaubo filmo darbų, visi jie
buvo žemiau grindjuosčių, tad labai panašiai jis pasielgė ir su „Našlaitės“
tęsiniu.
Filmas beveik komiškai
sukaltas, kuriame pilna keistai nepamatuotų lyrinių nukrypimų ir netgi fizikinius
dėsnius bei sveiką protą pranokstančių klaidų ir visai nesvarbu, kad tai tik
filmas, skirtas pramogai ir jame viskas įmanoma ir galima. Pradėkime nuo to,
kad mergaitė-našlaitė, kuri viename kadre matosi, kad yra aukštesnė už suaugusį
žmogų vos aukščiau bambos, užpuola apsaugininką ir keliais smūgiais sutraiško
jo galvą daužydama į sieną, o žilą moteriškę, pakvaišusi dėl saldainių, iš
pažiūros perdžiūvusi ir bejėgė, keliais smūgiais įveikia ginkluotą apsaugininką,
kuris (o Dieve, ar jis apsaugininkas?) vėlgi išsitaško kaip arbūzas. Pradėkime
ir nuo to, kad dingusią dukrą parsiskraidina jos motiną, kuri lėktuve užuot bendravusi su dukra, klausosi muzikos ir relaksuoja, (nors čia
toks įvykis, juk atsirado vaikas!), o tėvas ir sūnelis reaguoja taip, lyg ne
dukra būtų atsiradusi, o koks nors abejotinos vertės laikrodis. Žmonės dingusiu
ir vėl atsiradusiu šuniu daugiau džiaugiasi nei Estera. Galiausiai net nereikia
sapalioti, kad tėvai plika akimi nemato, jog tai ne jų dukra. Aišku, galiausiai
paaiškėja motinos ir sūnelio abejingumo reakcijos, tačiau tėvo elgesys man
išvis nemotyvuotas...
Na ir tai, kad nuo kelių neūžaugos
smūgių suaugę vyrai taškosi krauju ir miršta, o pati dardėdama nuo laiptų ir kur
kas stipresnių smūgių sugeba visada atsitiesti ir dingti. Šiaip filmo siužetas
ganėtinai neprastas, matosi, kad pagalvota, kaip toji Estera galėjo jaustis ir
kaip ji atsirado Amerikoje, tačiau nežinia, kas rašė tą scenarijų, nes netgi
realizuojant veikėjų scenose esmines reakcijas, privelta anomalijų. Tai labai
ne koks filmas, bet geras pavyzdys, kaip nereikia daryti, nes žiūrint atrodo,
kad viskas čia yra ne vietoj ir ne laiku, todėl galiausiai viskas suveda į
diletantišką ir prastą režisūrą.
Mano įvertinimas: 3/10
Kritikų vidurkis: 54/100
IMDb: 6.0
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą