2022 m. rugsėjo 1 d., ketvirtadienis

Filmas: "Kusama: Begalybė" / "Kusama: Infinity"

 Sveiki,

 

Apie japonų menininkę Kusamą nebuvau nieko beveik girdėjęs, kol nepasirodė Heather Lenz sukurtas dokumentinis filmas „Kusama: Begalybė“ (angl. Kusama: Infinity) (2018). Tiesą sakant, kai tik pasirodė plačiau šis filmas, iš jo reklamų ir anonsų sužinojau apie neva labai įdomią tetą, kuri kuria Japonijoje skritulinį meną ir yra neva populiari dizainerė. Tokia populiari, kad aš jos iki tol net nežinojau. Nors iš kitos pusės neverta savęs kaltinti, planetoje gyvena beveik 8 milijardai žmonių ir visų menininkų, kad ir labai ryškių, neįmanoma žinoti ir pažinti, net savų lietuvių ne visus „susigraibau“. Visgi nusprendžiau pažiūrėti neblogai kritikų įvertintą dokumentinį filmą ir susipažinti ne tik su menininke, bet ir Japonija.


Visgi iš filmo ne to tikėjausi, gavau kur kas daugiau... Maniau, kad istorija pasakos apie nuo pat pradžių į mados ir meno viršūnes šaunančią kvaištelėjusią japonę močiutę, o iš tikrųjų didžioji Kusamos gyvenimo dalis yra komplikuota ir graudi. Istorija prasideda nuo Kusamos vaikystės, kai motina siųsdavo mažą dukrelę šnipinėti tėvo su meilužėmis, o baigėsi tuo, kad jaunoji Kusama, atsidūrusi dar prieš seksualinės revoliucijos saulėtekį JAV-ose, taip sudrebino visuomenę naujais ir aikštingais protestais bei pareiškimais, kad tėvai jos išsižadėjo. Būdama JAV japonė moteris ji negalėjo praktiškai konkuruoti tuo metu su pripažintais dailininkais, menininkais vyrais. Kusama visaip stengėsi ir, atrodo, jos menas, kuris netrukus tapo ne vien paveikslai, bet ir performanso dalimi, plačiai aptarinėjimi, bet neperkami ir savotiškai ignoruojami. Negana to, jos meno idėjas pasivogė tie patys pripažinti ir pateikė kaip savo inovacijas. Tuo metu Kusama išgyveno depresiją ir grįžo atgal į Japoniją, kur žurnalistai bandė ją paversti tiesiog bloga skandaliste... Galiausiai Kusama taip palūžo, kad bandydama ne kartą nusižudyti, ji galiausiai užsidarė į kliniką.

 

Neatskleisiu visų detalių, tačiau esminis menininkės dalykas yra tas, kad ji pusė gyvenimo gyveno ir tebegyvena klinikose, o menas jai yra terapija. Spalvų, margumynų gausa jos darbuose pasižymi begalybės siekimo polėkiu. Vienoje filmo vietoje nuskamba ir psichoanalitinė froidiška išvada, kad Kasumos unikalūs darbai randasi iš to, kad ji būdama maža užtiko tėvą su meiluže, o suaugusi negalėjo pakęsti sekso, todėl liko netikėjusi, vieniša, o dėl nuolatinio jos meno idėjų vogimo ir ignoravimo susirgusi depresija paniro į baisią tamsą... Galiausiai Kusama 10 dešimtmetyje sulaukė pelnyto pripažinimo visame pasaulyje ir buvo pripažinta kaip geniali menininkė, tačiau jau artėjant prie senatvės.

 

Žiūrėdamas šį filmą galvojau: nu neduok, dieve, būti menininku (gal dabar kiek lengviau, nes nebegalioja tautiniai ir lyčių standartai tiek, kiek anksčiau), tačiau negalėjimas realizuoti ir visuomenės atmetimas menininkui tikriausiai yra didžiausia kančia ir prakeiksmas. Filmas kviečia ne vien susipažinti su komplikuotu Kusamos gyvenimu, bet ir iškelia menininko prigimties klausimus, menininko santykį su standartais įgalintu sociumu. Visgi Kusamos darbai įspūdingi, filmą verta pažiūrėti vien dėl dailininkės idėjų ir jos unikalių darbų.

 

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 71/100

IMDb: 7.1



 

Jūsų Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą