Sveiki,
Ispanų režisierius
Fernando León de Aranoa pernai pristatė kritikų ir žiūrovų palankiai sutiktą
komišką dramą „Gerasis bosas“ (ispan. EL buen patron) (2021),
pastarasis rodytas „Kino pavasario“ festivalyje ir daugeliui mūsų žiūrovų taip
pat paliko įspūdį. Manau, visgi daugelis į šį filmą ėjo žiūrėti dėl visiems
patinkančio aktoriaus Javier Bardem pasirodymo, nepaisant to, tai galimybė
pasižiūrėti šiuolaikinį ispanų kiną.
Šįkart istorija pasakoja
apie gerąją bosą Blanco, kuris vadovauja savo tėvo įsteigtoje įmonėje, kuri gamina
itin tikslias svarstykles. Istorija prasideda senų darbuotojų atleidimu, nes
įmonė nori pasirodyti kuo geriausiai prieš vyksiantį auditą. Galiausiai atleistas
dviejų vaikų tėvas surengia ilgą piketą šalia gamyklos ir Blanco gyvenimas ima
pamažu apkarsti. Turėdamas žmoną, jis įsižiūri į jauną ir grakščią naują būsimą
darbuotoją, su ja permiega, tačiau sužino, jog ji gera jų šeimos draugų dukra,
o kur dar geriausio darbuotojo bandymai sutvarkyti asmeninį gyvenimą, kad įmonė
nepatirtų nuostolio... Iš tikrųjų turime nuviliantį herojų, kuris visiems
stengiasi būti geras, tačiau nepraleidžia progos išlikti periferijoje tarp
gėrio ir blogio, nes jis bosas, jį pažįsta visi ir į jį kreipiasi, kas tik
gali, todėl tam tikros nuodėmės ir pagundos nesvetimos Blanko, nes jis žaidžia
galios žaidimą.
Manau, filmui pavyko
perteikti „gerojo“ boso įvaizdį, kuris mažai kuo skiriasi nuo, tarkim,
boso-mafijozo iš animacinio serialo „Simpsonai“. Dviveidiškumas ir garbės
troškimas prislopina pagrindinio veikėjo gerumą, parodo jo įvairias puses,
todėl atrodo, kad Blanco ne tiek vadovauja įmonei, kiek nesąmoningai kuria
intrigas ir jomis laviruoja, meluodamas visam pasauliui, tačiau neatrodo, kad
filmui rūpėtų parodyti viso to dramatišką kainą, sakyčiau, priešingai – tai
Blanco gyvenimo kasdienybė ir tikrasis stresinis darbas laviruoti tarp to, kas
esi viešoje erdvėje ir kas esi kitos svarstyklių lėkštelės pusėje yra reikalingas
boso adrenalinas ir tikroji boso profesinė veikla.
Filmas grįstas komiškomis
situacijomis, tačiau tai nėra tiesmuka parodija, todėl daugeliu atveju tikėtis
iš filmo prifarširuotų anekdotų neverta, nes jis fokusuojasi į dvilypio turtingo
asmens grimasas. Filme yra ir klišių, pvz., tos meilužių ir žmonų situacijos,
galios žaidimo svertai, darbinis mobingas, šantažai, nusitašymai vipinėse klubo
vietose su perpus jaunesnėm merginom – visa tai neblogai atpažįstama iš
komercinio kino, tačiau režisierius ieško balanso tarp komercinės pateikties ir
savito žiūros kampo, todėl bendrame rezultate filmas pavyko kiek kitoks, nei
buvo galima numanyti. Savitas pasakojimo braižas, šiek tiek solidesnis humoras
ir išvystytos socialinės hierarchijos dviprasmybės, kurios neblogai dera su nuolat
filme akcentuojama svarstyklių simbolika, tačiau bent man, neskaitant J. Bardem
pasirodymo, filmas vietomis buvo prėskai nuobodokas, mažai provokatyvus ir
slystantis pernelyg masėms pataikaujančiomis scenomis, todėl belieka sutikti,
kad tai įkyrus festivalių hitas, bet iki galo taip manęs neprajuokinęs ir
nesuintrigavęs.
Mano įvertinimas: 6/10
Kritikų vidurkis: 65/100
IMDb: 7.2
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą