Sveiki,
skaitytojai,
Rašydamas apžvalgas apie
filmą pagaunu save galvojant, kiek laiko mano atmintyje išliks vienas ar kitas
filmas. Neįtikėtina, tačiau peržiūrinėdamas 2019 metų čionai aprašytus filmus
stebėjausi, kad nemažai kino juostų man kaip nematyti, neidentifikuoju žiūrėjimo
patirties, net kai kurių pavadinimai išties stebina. Manau, kad vienas
naujausių siaubo filmų „Maišagalvė“ (angl. Baghead) (2023)
bus vienas iš tų, kurių net šių metų pabaigoje neprisiminsiu.
Šiaip tie tamsūs ant
vieno kurpalio susukti siaubo filmai mane iš vienos pusės labai masina, ypač
kai esu pavargęs po darbų ir bežiūrint nebus gėda užmigti, todėl renkuosi
siaubo trilerius, nes jie paprastai primityvoki, viensiužečiai su nuspėjamais charakteriais.
„Maišiagalvė“ joks išskirtinis, sakyčiau, tipiškai nišinis filmas, skirtas
fonui.
Tiesa, norisi retsykiais
pagirti filmo idėjas, kurios, deja, nevirsta „paturtbintais“ scenarijais ir
nežinia dėl ko... Dėl negabių scenaristų ar režisierių, o gal dėl lėkšto kino
kampanijos užsakymo, kur režisierius gauna finansavimą tik tiek, kiek kampanija
mato filmo potencialą, kitaip sakant, jį sužlugdo. Visgi toji moteris didžiulio
ir seno namo rūsyje su maišu ant galvos, įkalinta už raganavimą prieš 400 metų,
buria ir įtraukia su mirusiais pasikalbėti trokštančius veikėjus. Nežinau savo pažįstamų
rate, kas išvis norėtų pakalbėti su kokiu mirusiu giminaičiu, todėl man nesuprantamas
tas maniakiškas veikėjų troškimas prievartauti maišagalvę ir kalbėtis su
dvasiomis, kurioms tauzija nesąmonės. Bent jau paklaustų: kur pakasei
milijoną?! Būtų prasminga. Bene keli veikėjai filme pasako, kad nori su
artimaisiais atsisveikinti, taigi dėl sentimentų, biliūniškos sąžinės ir
dėl to neįdomu. Tai ko neatsisveikinai prie karsto ar nebuvai mielaširdingesnis,
kai šie buvo dar gyvi? Neatrodo, kad veikėjai norėtų kaip nors numalšinti
kaltės jausmą, nors scenarijus būtent liguistai kelia šį motyvą kaip pagrindinę
filmo varomąją idėją. Šiaip kvaila pagrindinė veikėja, kvaila maišagalvė, kvailas
tėvas ir kvailas kaimynystės vyrukas... Lyg ir suvokia kuo rizikuoja, tačiau
kaip prisukamos balerinos dirbtinai sukasi apie pernelyg akivaizdžiai
suformuluotus banalius veikimo principus.
Kita vertus, nėra ko
norėti, juk filmas lėkštas ir jis nesugeba daugelio žiūrovų patenkinti.
Baisiausia, kad pagrindinė veikėja toli gražu nieko nebijo ir naktį ryžtasi
nakvoti, žinodama, kad į namus bet kada gali įeiti vyrukas, o rūsyje gyvena
kažkokia moteris. Nei policijos, nei natūralios savisaugos, tiesiog vienas didelis
pigus neįtikinamas teatras. Gaila tik vieno: neužsnūdau ir teko tai susiurbti
iki paskutinės minutės.
Mano įvertinimas: 3/10
Kritikų vidurkis: 51/100
IMDb: 5.4
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą