Sveiki,
„Gimtadieniams dovanų
gaudavau plastmasinius automobilius (nes esu berniukas – o berniukai labai
mėgsta žaisti automobiliais), nemokėdavau ir nenorėdavau su jais žaisti. Todėl suaugusiųjų
buvau atidžiau stebimas – ar labai nenormalus... Dar vaikų darželyje buvau
pripažintas nenormaliu – mat buvau kairiarankis, todėl ant dešinės man rišdavo
raudoną kaspiną ir choru mėgindavo įtikinti, kad man kaire ranka rašyti ir
piešti labiau patinka tik todėl, jog neskiriu savo rankyčių ir manau, kad kairė
– tai dešinė. Jie jau tada geriau už mane žinojo, kas man geriau. Kas tiek jie?
Minia, pulkas, masė – ta pati, kuri sakė: „Gerai mokykis, kad taptum gydytoju.“
Kodėl turėčiau tapti gydytoju? „Todėl, kad gydytojo darbas lengvas, algos
didelės [...].“ Rimvydas Stankevičius.
Argi mūsų vaikai nėra
laimingi gyvendami šiais laikais? Viskas leidžiama, tik išreikšk save, pilna
galimybių, viskas prieinama, egzistuoja teisės, pareigos jau nebe tokios
svarbios, siūlai ant dešinės neberišami ir nors šiemet mūsų jaunuolių laimės
indeksas Europoje aukštas, tačiau nesu matęs labiau nelaimingų vaikų, nei dabar.
Gal ir klystu. Šiandien kitos ugdymo problemos, mokomės iš laisvės kažką
lipdyti, bet nelabai suvokiame ką.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą