Sveiki babaužiai,
Lygiai vieną kartą per metus man intensyviai slenka plaukai – tai trunka
apie tris mėnesius +/-. Mokslininkai teigia, kad kasdien iš tikrųjų netenkame
apie 70 – 90 savo plaukų. Baisu pagalvoti, kiek netenkame per metus, įskaitant
ir nusišėrimo laikotarpį. Tiek to, aš bent turiu storus ir vešlius plaukus, o
ką daryti tiems, kurie tik blyškius pūkelius nešioja ant galvos? Patylėsiu, nes
kaip visada pradedu nusišnekėti. Iš tikrųjų norėjau pakalbėti ne apie plaukus,
bet apie baimę...
Aš tikriausiai esu nenormalus, nes vakarais, kai sutemsta, mane apninka
keista baimė, jog mane pagrobs ateiviai. Rimtai! Tikriausiai per daug įvairių
straipsnių ir nutikimų paskutiniuoju metu perskaičiau, tai dabar prasidėjo
keista paranoja. Ateiviai! Tik pamanykit, juk jie gali mane pagrobti, ištrinti
atmintį ir vėl pasodinti arba paguldyti į lovą, o aš apie tai galiu nieko
nesužinoti. Kvaila. Žinau, kad kvaila... Bet vis tiek.
O štai PP (Pasaulio Pabaiga) nebijau. Kažkaip net knieti jos sulaukti,
juolab, kad prieš dvi savaitės mokslininkai rado naują Majų kalendorių, kuris
patvirtiną pirmąjį, jog 2012 gruodį ateina didysis VISO GERO KAČIUKAI IR
KATYTĖS – žodžiu, laikų pabaiga. Niekas nepanikuoja, veikiau smaginasi. Žmonės
perka bilietus ir nori sutikti laikų pabaigą prie Majų šventyklų Meksikoje. Ir
aš gal prisijungčiau, bet PP netikiu, Žemė tikrai nedings, kaip nedings ir
gyvybė, viskas, kas gali nutikti, tai persitransformuoti, o permainos, kad ir
kokios jos žiaurios galbūt mums atrodo, vis tiek yra gerai. Į permainas visada
esu linkęs žiūrėti gerai.
Šių metų pradžioje atkaliau čia nemažai postų apie 2012 metų transformaciją
ir virsmą, tačiau paskutiniuoju metu apie tai tyliu, patapau pasyvus
stebėtojas. Nieko nėra maloniau, nei atsidaryti ryte žinių portalus ir žiūrėti,
kaip PP jau vyksta. PP kasdien! Anomalijos kasdien! Kiaušinio dydžio kruša
Lenkijoje, Šalčininkuose išguldyti miškai, tornadas iki 400 m/h Lenkijoje – čia
pat panosėje! Didžiuliai potvyniai Čekijoje, Rusijoje, Indijoje, nesuvaldomos
stichijos siaubia dalį JAV, o kita pusė kenčia rekordines sausras ir jau
pranoko praėjusio amžiaus vidurio rekordus, Australiją siaubia miškų gaisrai,
įtampą su Artimaisiais Rytais, žemės drebėjimų užregistravimai ten, kur jų
niekada nebuvo, Italijos ugnikalnis kažkoks neramus, Japonijoje didžiulės
liūtys, purvo nuošliaužos, Indijoje 2 milijonai be stogo, o ką jau kalbėti apie
Saulę – jos natūralus ciklas sutriko, elektromagnetinės audros jau trikdo mūsų
atmosferą, o ką tik buvo rekordinis suaktyvėjimas – žodžiu, dar galima ir galima
tęsti. Viskas, rodos, tas pats vyko ir pernai, ir liūtys buvo, ir žmonės mirė
ir t.t., bet kai pažiūriu į diagramas ir pernykščius palyginimus su šiais
metais, optimizmas kažkur pamažu dingsta. Akivaizdu, jog aplinkui kažkas darosi
ir tai visi daugiau ar mažiau jaučia, tačiau tyli ramindami save – juk tai tik
anomalijos su gamta, ateis ruduo ir viskas susitvarkys... Argi? Kol kas
scenarijus vyksta toks, kokį Jums buvau pasakęs, tad ką aš galiu pasakyti,
brangieji? Carpe Diem, švęskime
gyvenimą, kuris dar yra toks, koks yra, nes juk visai įmanomas dalykas, kad
rytoj viskas jau gali būti kitaip.
Jūsų Maištinga Siela,
Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą