2012 m. liepos 17 d., antradienis

Kur ta pasaulio pabaiga, kai jos labiausiai reikia?



Sveiki babaužiai,

Lygiai vieną kartą per metus man intensyviai slenka plaukai – tai trunka apie tris mėnesius +/-. Mokslininkai teigia, kad kasdien iš tikrųjų netenkame apie 70 – 90 savo plaukų. Baisu pagalvoti, kiek netenkame per metus, įskaitant ir nusišėrimo laikotarpį. Tiek to, aš bent turiu storus ir vešlius plaukus, o ką daryti tiems, kurie tik blyškius pūkelius nešioja ant galvos? Patylėsiu, nes kaip visada pradedu nusišnekėti. Iš tikrųjų norėjau pakalbėti ne apie plaukus, bet apie baimę...

Aš tikriausiai esu nenormalus, nes vakarais, kai sutemsta, mane apninka keista baimė, jog mane pagrobs ateiviai. Rimtai! Tikriausiai per daug įvairių straipsnių ir nutikimų paskutiniuoju metu perskaičiau, tai dabar prasidėjo keista paranoja. Ateiviai! Tik pamanykit, juk jie gali mane pagrobti, ištrinti atmintį ir vėl pasodinti arba paguldyti į lovą, o aš apie tai galiu nieko nesužinoti. Kvaila. Žinau, kad kvaila... Bet vis tiek.

O štai PP (Pasaulio Pabaiga) nebijau. Kažkaip net knieti jos sulaukti, juolab, kad prieš dvi savaitės mokslininkai rado naują Majų kalendorių, kuris patvirtiną pirmąjį, jog 2012 gruodį ateina didysis VISO GERO KAČIUKAI IR KATYTĖS – žodžiu, laikų pabaiga. Niekas nepanikuoja, veikiau smaginasi. Žmonės perka bilietus ir nori sutikti laikų pabaigą prie Majų šventyklų Meksikoje. Ir aš gal prisijungčiau, bet PP netikiu, Žemė tikrai nedings, kaip nedings ir gyvybė, viskas, kas gali nutikti, tai persitransformuoti, o permainos, kad ir kokios jos žiaurios galbūt mums atrodo, vis tiek yra gerai. Į permainas visada esu linkęs žiūrėti gerai.

Šių metų pradžioje atkaliau čia nemažai postų apie 2012 metų transformaciją ir virsmą, tačiau paskutiniuoju metu apie tai tyliu, patapau pasyvus stebėtojas. Nieko nėra maloniau, nei atsidaryti ryte žinių portalus ir žiūrėti, kaip PP jau vyksta. PP kasdien! Anomalijos kasdien! Kiaušinio dydžio kruša Lenkijoje, Šalčininkuose išguldyti miškai, tornadas iki 400 m/h Lenkijoje – čia pat panosėje! Didžiuliai potvyniai Čekijoje, Rusijoje, Indijoje, nesuvaldomos stichijos siaubia dalį JAV, o kita pusė kenčia rekordines sausras ir jau pranoko praėjusio amžiaus vidurio rekordus, Australiją siaubia miškų gaisrai, įtampą su Artimaisiais Rytais, žemės drebėjimų užregistravimai ten, kur jų niekada nebuvo, Italijos ugnikalnis kažkoks neramus, Japonijoje didžiulės liūtys, purvo nuošliaužos, Indijoje 2 milijonai be stogo, o ką jau kalbėti apie Saulę – jos natūralus ciklas sutriko, elektromagnetinės audros jau trikdo mūsų atmosferą, o ką tik buvo rekordinis suaktyvėjimas – žodžiu, dar galima ir galima tęsti. Viskas, rodos, tas pats vyko ir pernai, ir liūtys buvo, ir žmonės mirė ir t.t., bet kai pažiūriu į diagramas ir pernykščius palyginimus su šiais metais, optimizmas kažkur pamažu dingsta. Akivaizdu, jog aplinkui kažkas darosi ir tai visi daugiau ar mažiau jaučia, tačiau tyli ramindami save – juk tai tik anomalijos su gamta, ateis ruduo ir viskas susitvarkys... Argi? Kol kas scenarijus vyksta toks, kokį Jums buvau pasakęs, tad ką aš galiu pasakyti, brangieji? Carpe Diem, švęskime gyvenimą, kuris dar yra toks, koks yra, nes juk visai įmanomas dalykas, kad rytoj viskas jau gali būti kitaip.

Jūsų Maištinga Siela,
Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com  

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą