Sveiki visi,
Šiandien noriu pakomentuoti kino filmą „Gyvybės kibirkštis“ dar kitaip
galima filmą versti ir „Gyvenimo kibirkštis“ (La Chispa de la vida) (2011 m.).
Netikėtas visai mano atradimas, beveik nežinomas filmas Lietuvoje. Dabar kaip
tik jį verčiu į lietuvių kalbą ir galbūt artimiausiu metu pasieks jūsų akis. „Gyvybės
kibirkštis“ buvo netikėtas filmas Ispanijos kino industrijoje, nes su juo
debiutavo iki tol beveik niekam nežinomas režisierius Alex del la Iglesia,
pastarasis už šį filmą gavo „Gojos“ statulėlę kaip geriausias metų
debiutuojantis režisierius. Na, tenka pripažinti, kad gal su ispanų režisierių
meistrais ir negali kol kas prilygti, tačiau režisierius turi savo parako. Filmas
prasidėjo gan holivudiškai ir pakankamai nuobodžiai – rytas lovoje, voliojasi
Salma Hayek ir Jose Mota, po to vyras skuba į darbo pokalbį ir jo, žinoma,
negauna. Atrodo, jokio dramatizmo smarso, jokios kruopelytės ispaniškumo,
kitoniškumo, viskas atrodo kaip nulieta standartinė nuspėjama statulėlę. Tačiau
filmas netrukus įsibėgėja, ir supranti, jog reikėjo laukti šuolio nuo tramplyno.
Patiko man ši įtempta drama, kuri po to susivalgė puikiai. Kad ir siužetas
šiek tiek man priminė tokį korizionį balalaiką – pabandom išlaikyti žiūrovą
prie eterio, bet dievaži, režisieriui tai ir pavyko. Aš išbuvau iki pat
pabaigos ir galiu už tai rašyti gan aukštą įvertinimą, nes patiko ir
pagrindiniai aktoriai. Salma Hayek po ilgos pertraukos grįžo 2011 metais į
rimtesnio filmo ekranus, po beveik 5 metus trukusių visokių balalaikų, komedijų
ar šiaip švystelėjimų serialuose, ji pagaliau sugrįžo ne kaip aistringa
latinosa į Holivudą, bet netikėtai nutūpė į ispanų kiną ir pagaliau gavo pirmą
rimtą įvertinimą po „Fridos“ laikų. Už šį vaidmenį ji buvo nominuota „Gojos“
statulėlei kaip geriausia metų ispanų aktorė. Pasirodė ir dar vienas filmas su
Salma Hayek „Amerikano“ (2011 m.), ši provokuojanti drama, kai Salma vaidina
meksikietę kekšytę jai iškovojo nominaciją San Sabastiano kino festivalyje.
Trumpas ir smagus Salmos grįžimas į rimtesnį filmą po motinystės atostogų leido
priminti, kad ji puiki ir žavinga ne tik aktorė, bet ir „būtybė“ – vyrai supras,
ką norėjau pasakyti.
Šiaip filmas pakankamai man pasirodė įdomus, skirtas įvairaus plauko
žiūrovams. Gurmanai čia galės gėrėtis atvirais simboliais – amfiteatras,
spektaklis, puikiai ištransliuotu kapitalistinio pasaulio žiaurumai ir
nužmogėjimo tragedijos akivaizdoje, aktorių vaidyba ir t.t. Komercinio filmo
žiūrovai galės pergyventi kartu dėl herojų likimo, tvyrančios įtampos,
sprendimų laukimo. Manau, subalansuota vidutiniam žiūrovui, bet tinka visiems.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą