2012 m. gruodžio 26 d., trečiadienis

Filmas: "Super 8" / "Super 8"



Sveiki visi,

Kažkaip seniai galvojau, jog reikia pažiūrėti J.J. Abrams kino juostą „Super 8“ (2011 m.), bet vis dvejojau, nes paprastų žiūrovų atsiliepimai nebuvo itin palankūs, bet žinant masinę nuomonę, galima įtarti, kad filmas turėtų būti neblogas, tad nutariau surizikuoti ir pasižiūrėti, ką gero prodiusavo S. Spielberg‘as. Žinote, turiu dvejopą nuomonę apie šią fantastinę juostą. Veiksmas vyksta apie 1970 – 1979 – uosius metus, tačiau to laikmečio dvasios nė iš tolo nepajaučiau, viskas buvo per daug šiuolaikiška – žmonės, ginkluotė, grimas ir t.t. Marijus Kulvietis šį reikalą aiškina kaip 1970 – ųjų naujos kino eros pradžią, kai pasirodė nauja fantastinių filmų banga su ateiviais iš kosmoso ir visokiausiais padarais: „E.T.“, „Svetimas“, „Nasrai“, „Žvaigždžių karai“ ir t.t. Taip, su tuo sutinku, tai tarsi paminklas buvusiems kino hitams, tik sumoderninta versija.

Tikriausiai tuo ir reikėjo žavėtis, mėgautis, tačiau man neišėjo, neapčiuopiau tos dvasios, nes daugelio filmų iš tos eros arba nematęs, arba jau nebeprisimenu iš vaikystės, todėl belieka kaltinti tik save patį, nes kūrinį belieka vertinti vien iš šviežio šiandienos taško. O iš šiandienos galiu pasakyti, kad filmas pakankamai mane įtraukė, nors tikėjausi galbūt daugiau efektų, nei ilgo ir besaikio aiškinimosi, kas nutiko tame paslaptingame miestelyje, įvykus traukinio katastrofai. Gal ironiška, bet epicentre sukasi vaikų būrelis, kurie imasi gelbėti savo mylimuosius ir visą žmoniją. Ne, šįkart vaikeliai neturi antgamtinių galių, vadovaujasi geraisiais jausmais ir instinktais, neretai perspjaudami suaugusiųjų bukumą. Iš esmės, tai pakankamai holivudiškai sukalta fantastinė dramelė, kuri mažai sąlyčių turi su realybė, galiu pasakyti paprasčiau: dažnas vaikelis pridėtų į kelnes su kaupu ir sapnuotų visą likusį gyvenimą košmarus ir turėtų diagnozę „vaikystės trauma“, nei griebtųsi gelbėti žaviosios Elle Fanning kapinių rūsiuose, kuriuose lakstymas man veikiau priminė „Brangioji, aš sumažinau vaikus“ kelionę per žolynus ir skruzdes namo į makaronų sriubą. 

Nors didesnių priekaištų kaip ir neturiu, žiūrėti tikrai galima, gal kai kas atrodė man nuvalkiota, nuobodu, tačiau „suprasti“, kad tai yra tyčia kino laikmečio atspindys, kažkaip nebeleidžia nusmukdyti šio filmo reitingo. Ar žiūrėti verta? Niekas nepasakys. Tai filmas iš tų, kurį primygtinai neparekomenduosi kiekvienam, net fantastinių filmų žiūrovui jis gali pasirodyti nuobodokas, tačiau...

Mano įvertinimas: 7.5/10
Kritikų vidurkis: 72/100
IMDb: 7.2


Jūsų Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą