Sveiki visi,
Kažkaip seniai galvojau, jog reikia pažiūrėti J.J. Abrams kino juostą „Super
8“ (2011 m.), bet vis dvejojau, nes paprastų žiūrovų atsiliepimai nebuvo itin
palankūs, bet žinant masinę nuomonę, galima įtarti, kad filmas turėtų būti
neblogas, tad nutariau surizikuoti ir pasižiūrėti, ką gero prodiusavo S.
Spielberg‘as. Žinote, turiu dvejopą nuomonę apie šią fantastinę juostą. Veiksmas
vyksta apie 1970 – 1979 – uosius metus, tačiau to laikmečio dvasios nė iš tolo
nepajaučiau, viskas buvo per daug šiuolaikiška – žmonės, ginkluotė, grimas ir
t.t. Marijus Kulvietis šį reikalą aiškina kaip 1970 – ųjų naujos kino eros
pradžią, kai pasirodė nauja fantastinių filmų banga su ateiviais iš kosmoso ir
visokiausiais padarais: „E.T.“, „Svetimas“, „Nasrai“, „Žvaigždžių karai“ ir
t.t. Taip, su tuo sutinku, tai tarsi paminklas buvusiems kino hitams, tik
sumoderninta versija.
Tikriausiai tuo ir reikėjo žavėtis, mėgautis, tačiau man neišėjo, neapčiuopiau
tos dvasios, nes daugelio filmų iš tos eros arba nematęs, arba jau
nebeprisimenu iš vaikystės, todėl belieka kaltinti tik save patį, nes kūrinį
belieka vertinti vien iš šviežio šiandienos taško. O iš šiandienos galiu
pasakyti, kad filmas pakankamai mane įtraukė, nors tikėjausi galbūt daugiau
efektų, nei ilgo ir besaikio aiškinimosi, kas nutiko tame paslaptingame
miestelyje, įvykus traukinio katastrofai. Gal ironiška, bet epicentre sukasi
vaikų būrelis, kurie imasi gelbėti savo mylimuosius ir visą žmoniją. Ne, šįkart
vaikeliai neturi antgamtinių galių, vadovaujasi geraisiais jausmais ir
instinktais, neretai perspjaudami suaugusiųjų bukumą. Iš esmės, tai pakankamai
holivudiškai sukalta fantastinė dramelė, kuri mažai sąlyčių turi su realybė,
galiu pasakyti paprasčiau: dažnas vaikelis pridėtų į kelnes su kaupu ir
sapnuotų visą likusį gyvenimą košmarus ir turėtų diagnozę „vaikystės trauma“,
nei griebtųsi gelbėti žaviosios Elle Fanning kapinių rūsiuose, kuriuose
lakstymas man veikiau priminė „Brangioji, aš sumažinau vaikus“ kelionę per
žolynus ir skruzdes namo į makaronų sriubą.
Nors didesnių priekaištų kaip ir neturiu, žiūrėti tikrai galima, gal kai
kas atrodė man nuvalkiota, nuobodu, tačiau „suprasti“, kad tai yra tyčia kino
laikmečio atspindys, kažkaip nebeleidžia nusmukdyti šio filmo reitingo. Ar
žiūrėti verta? Niekas nepasakys. Tai filmas iš tų, kurį primygtinai
neparekomenduosi kiekvienam, net fantastinių filmų žiūrovui jis gali pasirodyti
nuobodokas, tačiau...
Mano įvertinimas: 7.5/10
Kritikų vidurkis: 72/100
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą