Filmas: "Žvaigdžių kelias" / "Star trek"

Sveiki,

Na, pažiūrėti „Žvaigždžių kelias“ (angl. Star trek) (2009) jau planavau labai seniai ir pradėjau nuo visai atsinaujinusios epopėjos dalies, kurią nepaprastai pripažino kino kritikai ir žiūrovai. Šiaip „Žvaigždžių kelias“, kaip ir „Žvaigždžių karai“, turi gana senas fantastinio kino ištakas iš aštunto dešimtmečio ir, berods, „Žvaigždžių kelias“ turi net 8-10 skirtingus filmus, buvo kuriamas ir serialas, tačiau režisierius J. J. Abrams 2009 metais pristatė visiškai naują versiją su naujais personažais, 2013 metais jis sukūrė ir šios dalies tęsinį, kiek man žinoma, šiuo metu kaip tik filmuojama trečioji dalis.

Tai tikrai labai išliaupsintas filmas, taigi kodėl man jo nepažiūrėjus, pagalvojau. Ir tiesą sakant, visai smagiai praleidau laiką. Fantastikos mėgėjai, kurie dar nematė šio filmo, turėtų suklusti, nes jis, mano akimis, tikrai neblogas. Režisierius laikosi visų šio žanro taisyklių – vaizduoja herojinius personažus, kurie susiduria su žmogiškosiomis vertybėmis, pasiaukojimu, galaktikoje grumiasi „gerieji“ ir blogieji“, kažkas kažką gelbsti, truputį meilės, truputį praradimų ir, žinoma, specialieji efektai. Gana neprastas, sakyčiau, scenarijus, nors vėlgi jis nieko manęs pernelyg ir nenustebino, tiesiog viskas buvo gerai. Nauja žinomų aktorių karta atrodė taip pat padirbėjusi iš peties, tačiau jie įrėminti, vienkrypčiai, nesukuria kažko ypatingo, personažai turi savo komiksams būdingos patirties, todėl į filmą reiktų žiūrėti ne kaip į novatorišką kūrinį, bandant apčiuopti personažų „sudėtingumą“, bet veikiau kaip į totalų pramoginį „komiksinį“ produktą, tinkantį masėms patenkinti. Netgi tai suvokus, filmas tikrai nėra pats prasčiausias visame tame herojinių galaktinių kelionių mišrainėje.

Kas galbūt man nepatiko? Tai tikriausiai, kad iš pradžių buvo sunkoka „įsivažiuoti“, režisierius pradžioje rodo tikrosios istorijos priešistorę, pasiaukojimą, gabalėlį herojaus vaikystės ir po to besimezgančią meilės istoriją... Vėliau, po 40 minučių, buvo lengviau atsispirti nuo pagrindo ir jau mėgautis veiksmu ir specialiais efektais.

Iš esmės man visai patiko, nesigailiu žiūrėjęs. Juokingiausia tai, kad niekaip neatpažinau aktoriaus Eric Bana, ir tik filmui pasibaigus, ištiko šokas, kad po tuo storu grimu slėpėsi mano mėgstamas aktorius.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 83/100

IMDb: 8.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Super 8" / "Super 8"

Sveiki visi,

Kažkaip seniai galvojau, jog reikia pažiūrėti J.J. Abrams kino juostą „Super 8“ (2011 m.), bet vis dvejojau, nes paprastų žiūrovų atsiliepimai nebuvo itin palankūs, bet žinant masinę nuomonę, galima įtarti, kad filmas turėtų būti neblogas, tad nutariau surizikuoti ir pasižiūrėti, ką gero prodiusavo S. Spielberg‘as. Žinote, turiu dvejopą nuomonę apie šią fantastinę juostą. Veiksmas vyksta apie 1970 – 1979 – uosius metus, tačiau to laikmečio dvasios nė iš tolo nepajaučiau, viskas buvo per daug šiuolaikiška – žmonės, ginkluotė, grimas ir t.t. Marijus Kulvietis šį reikalą aiškina kaip 1970 – ųjų naujos kino eros pradžią, kai pasirodė nauja fantastinių filmų banga su ateiviais iš kosmoso ir visokiausiais padarais: „E.T.“, „Svetimas“, „Nasrai“, „Žvaigždžių karai“ ir t.t. Taip, su tuo sutinku, tai tarsi paminklas buvusiems kino hitams, tik sumoderninta versija.

Tikriausiai tuo ir reikėjo žavėtis, mėgautis, tačiau man neišėjo, neapčiuopiau tos dvasios, nes daugelio filmų iš tos eros arba nematęs, arba jau nebeprisimenu iš vaikystės, todėl belieka kaltinti tik save patį, nes kūrinį belieka vertinti vien iš šviežio šiandienos taško. O iš šiandienos galiu pasakyti, kad filmas pakankamai mane įtraukė, nors tikėjausi galbūt daugiau efektų, nei ilgo ir besaikio aiškinimosi, kas nutiko tame paslaptingame miestelyje, įvykus traukinio katastrofai. Gal ironiška, bet epicentre sukasi vaikų būrelis, kurie imasi gelbėti savo mylimuosius ir visą žmoniją. Ne, šįkart vaikeliai neturi antgamtinių galių, vadovaujasi geraisiais jausmais ir instinktais, neretai perspjaudami suaugusiųjų bukumą. Iš esmės, tai pakankamai holivudiškai sukalta fantastinė dramelė, kuri mažai sąlyčių turi su realybė, galiu pasakyti paprasčiau: dažnas vaikelis pridėtų į kelnes su kaupu ir sapnuotų visą likusį gyvenimą košmarus ir turėtų diagnozę „vaikystės trauma“, nei griebtųsi gelbėti žaviosios Elle Fanning kapinių rūsiuose, kuriuose lakstymas man veikiau priminė „Brangioji, aš sumažinau vaikus“ kelionę per žolynus ir skruzdes namo į makaronų sriubą. 

Nors didesnių priekaištų kaip ir neturiu, žiūrėti tikrai galima, gal kai kas atrodė man nuvalkiota, nuobodu, tačiau „suprasti“, kad tai yra tyčia kino laikmečio atspindys, kažkaip nebeleidžia nusmukdyti šio filmo reitingo. Ar žiūrėti verta? Niekas nepasakys. Tai filmas iš tų, kurį primygtinai neparekomenduosi kiekvienam, net fantastinių filmų žiūrovui jis gali pasirodyti nuobodokas, tačiau...

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 72/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela