Filmas: "Žvaigdžių kelias" / "Star trek"

Sveiki,

Na, pažiūrėti „Žvaigždžių kelias“ (angl. Star trek) (2009) jau planavau labai seniai ir pradėjau nuo visai atsinaujinusios epopėjos dalies, kurią nepaprastai pripažino kino kritikai ir žiūrovai. Šiaip „Žvaigždžių kelias“, kaip ir „Žvaigždžių karai“, turi gana senas fantastinio kino ištakas iš aštunto dešimtmečio ir, berods, „Žvaigždžių kelias“ turi net 8-10 skirtingus filmus, buvo kuriamas ir serialas, tačiau režisierius J. J. Abrams 2009 metais pristatė visiškai naują versiją su naujais personažais, 2013 metais jis sukūrė ir šios dalies tęsinį, kiek man žinoma, šiuo metu kaip tik filmuojama trečioji dalis.

Tai tikrai labai išliaupsintas filmas, taigi kodėl man jo nepažiūrėjus, pagalvojau. Ir tiesą sakant, visai smagiai praleidau laiką. Fantastikos mėgėjai, kurie dar nematė šio filmo, turėtų suklusti, nes jis, mano akimis, tikrai neblogas. Režisierius laikosi visų šio žanro taisyklių – vaizduoja herojinius personažus, kurie susiduria su žmogiškosiomis vertybėmis, pasiaukojimu, galaktikoje grumiasi „gerieji“ ir blogieji“, kažkas kažką gelbsti, truputį meilės, truputį praradimų ir, žinoma, specialieji efektai. Gana neprastas, sakyčiau, scenarijus, nors vėlgi jis nieko manęs pernelyg ir nenustebino, tiesiog viskas buvo gerai. Nauja žinomų aktorių karta atrodė taip pat padirbėjusi iš peties, tačiau jie įrėminti, vienkrypčiai, nesukuria kažko ypatingo, personažai turi savo komiksams būdingos patirties, todėl į filmą reiktų žiūrėti ne kaip į novatorišką kūrinį, bandant apčiuopti personažų „sudėtingumą“, bet veikiau kaip į totalų pramoginį „komiksinį“ produktą, tinkantį masėms patenkinti. Netgi tai suvokus, filmas tikrai nėra pats prasčiausias visame tame herojinių galaktinių kelionių mišrainėje.

Kas galbūt man nepatiko? Tai tikriausiai, kad iš pradžių buvo sunkoka „įsivažiuoti“, režisierius pradžioje rodo tikrosios istorijos priešistorę, pasiaukojimą, gabalėlį herojaus vaikystės ir po to besimezgančią meilės istoriją... Vėliau, po 40 minučių, buvo lengviau atsispirti nuo pagrindo ir jau mėgautis veiksmu ir specialiais efektais.

Iš esmės man visai patiko, nesigailiu žiūrėjęs. Juokingiausia tai, kad niekaip neatpažinau aktoriaus Eric Bana, ir tik filmui pasibaigus, ištiko šokas, kad po tuo storu grimu slėpėsi mano mėgstamas aktorius.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 83/100

IMDb: 8.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Gelbėk mus nuo pikto" / "Deliver Us from Evil"

Sveiki, kino žiūrovai,

Šįkart trumpai, kaip visada, per daug neišsiplėsdamas apie filmą „Gelbėk mus nuo pikto“ (angl. Deliver Us from Evil) (2014), nesumaišykite su tokiu pačiu pavadinimu pasirodžiusiu dokumentiniu filmu 2006 metais apie kompromituojančią katalikų bažnyčią.

Na, šis filmas skirtas, kaip jau supratote, labiau pramogai. Siaubo trileris sukaltas pagal įprastinius rėmus, niekuo pernelyg neišsiskiria savo misticizmu, siaubo elementais ir pasakojimo istorija bei pobūdžiu. Kitaip sakant, tai filmas vidutinybių vidutinybė. Aišku, buvo smagu naktį spoksoti į velnio apsėstus žmones, išgeriantį kunigą, kuris menkai kuo skiriasi nuo gatvės baikerio (kino šablonas!) ir visur abejojantį aktoriaus Eric Bana kuriamą personažą. Ir šiaip filmas daug kuo ir laikosi ant šio pagrindinio personažo. Recenzijose ir anotacijose bei interviu būta mėginimu visaip spekuliuoti filmu, kad pritrauktų daugiau žiūrovų, imta pasakoti, jog filmas paremtas tikrais įvykiais, tačiau faktų niekas nepristatė ir mums belieka tikėti, kad realybėje daugiau ar mažiau taip turėjo nutikti. Jeigu pasižiūrėsime, bene visi filmai rėkia tai savo anotacijose ir žmonių bei žiūrovų tai tikrai nebestebina.

Filmo atmosfera gana niūri. Su kolega kikenom, negi policininkai visada ten atseit dirbo tik naktimis ir tik per lietų, ypač geriausia sekti nusikaltėlius naktimis, o dieną miegoti, nors personažai rodėsi kaip paprasti dieniniai policininkai, ne kokie super detektyvai, vampyrai ar FTB naktiniai patruliai. Tai irgi buvo keista... Čia tikriausiai viskas dėl įdomesnės filmo atmosferos, bet, manding, nieko įspūdingo. Jau nebepamenu, kiek kine esu matęs egzorcizmo seansų - viskas panašiu principu, formulė ta pati. Vėl nieko naujo ir nieko unikalaus, lyg žiūrėčiau primiršto filmo kartojimą.

Aišku, buvo baisesnių scenų, bet jos irgi nieko nenustebino. Žodžiu, filmas totali vidutinybė, nieko per daug rimto ir pretenzingo, ir nieko, ko nebūtų matęs vidutinis kino žiūrovas, kuris pasižiūri retkarčiais kokį „siaubeką“. Va, taip.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 40/10

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Karalienės sesuo" / "The Other Boleyn Girl"

Sveiki visi,

Filmas „Karalienės sesuo“ (The Other Boleyn Gril) (2008 m.) sulaukė nemažo susidomėjimo Lietuvoje kaip ir tuo pačiu pavadinimu išverstas romanas. Iš pirmo žvilgsnio – tai dar viena istorinė kostiuminė drama, kuri pasakoja apie elito ir valdančiųjų dramas, tokių mes esame matę aibes. „Karalienės sesuo“ man pasirodė puiki partija filmams su Cate Blanchett, kuri suvaidino „Elžbieta“ (1998) ir „Elžbieta. Aukso amžius“ (2007) – tai pasakojimas apie šios didingos karalienės priešistorę, kitaip sakant, apie jos tėvelius ir ypatingai painią seserų Boleyn santykius su tuometiniu Anglijos karaliumi, kuris niekaip negalėjo susilaukti palikuonio...

Istorinė medžiaga išties įdomi, intriguojanti ir nenuobodi – pasirodo Viduramžiuose žmonės dar gyveno pakankamai įdomų gyvenimą – sesuo išduoda sesę, karalius niekaip nesupranta, kurią sesę myli ir leidžia vystytis keistam meilės ir simpatijų trikampiui, o tame tarpe gimsta vaikai – dažniausiai negyvi. Sunku patikėti, jog Elžbietos pradžia tokia sudėtinga ir paini... Kostiumams ir filmo turiniui neturiu jokių priekaištų, nors daugelis skundėsi, kad lyginant su knyga, filmas pasirodė sutelktas ne ten, kur reikia, to patvirtinti negaliu, nes romano neskaičiau. Pagrindiniai personažai patikėti toli gražu ne „piemenims“, bet talentingiems ir garsiems aktoriams – Eric Bana, Natalie Portman ir Scarlett Johansson, kurie savo darbą kaip darė, taip ir padarė, lyg ir didelių priekaištų neturiu, bet ir negaliu pasakyti, kad aktoriai sukūrė stulbinamus vaidmenis savo karjeroje. Galima tik svarstyti ir žarstyti simpatijas Natalie arba Scarlett, tačiau šios aktorės šiame amplua pasirodė beveik lygiavertės.

Žinote, šis filmas kaip koks skonio reikalas, manęs jis asmeniškai nesužavėjo, pastatymo ir realizacijos lygiu jis man pasirodė kaip kostiuminė ir istorinė drama vidutinio lygio, panaši į daugelį matytų filmų. Jis gal nėra toks įtikinamas kaip „Hercogienė“, gal nėra toks spalvingas ir žaižaruojantis kaip „Marija Antuanetė“ – tiesą sakant, nė pats nesupratau, koks jis yra, kažko lyg ir stigo, tačiau sunku įvardyti, viskas slypi režisūroje ir pastatyme – aktoriai, siužetas čia lyg ir nekalti. Man asmeniškai filmas susižiūrėjo labai lengvai, niekas beveik nenustebino ir niekas viduje nesudrebėjo, netgi karalienės nukirsdinimo sceną „suvartojau“ kaip bejausmis sadistas. Gal ir trūko to gilumo, jaudulio, dramos, kuri galėjo režisūrine prasme atsiverti, pasirenkant visai kitus sprendimus.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 50/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Romulas, mano tėvas" / "Romulus, My Father"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti australų vaidybinį filmą „Romulas, mano tėvas“ arba dar kitaip lietuviai verčia šį filmą „Pamirštos svajonės“ (Romulus my father) (2007 m.). Sunku kalbėti apie šį filmą, nes man jis kažkuo panašus į anksčiau matytą „Medis“, bet šis variantas man buvo kur kas įdomesnis, geresnis, tikroviškesnis, be simbolikos ir reikalingos patetikos. Patiko man šis filmas savo natūralumu, puikiais aktoriais, paprasta ir gyvenimiška istorija. Dvelkia Australija, lygumomis ir saule. 

Tai istorija apie berniuką, prieš kurį griūva visas pasaulis – vaikystės idealai tėvai. Čia parodytas vyriškas Rumulo kentėjimas, kuris, rodos, tuoj plyš ir viską aplinkui aplies chaosu ir agresija. Panašiai ir vyksta. Vyriškas kentėjimas tampa pačia aršiausia vidine drama, net iki beprotybės. Šalia vystosi ir moteriškas kentėjimas, kuris labiau emocionalus, atviresnis ir t.t. Šeimos tyli tragedija ir išcentrinė berniuko figūra – tai pasaulis, kuris ir trypiamas ir nesuprantama kodėl taip daroma. 

Gražūs kadrai, nufilmuota labai gražiai, estetiniai gamtos intarpai, pvz.: Romulas su sūnumi važiuoja automobiliu ir sustoja lygumoje, kur nė vieno akmens, prie kurio būtų galima pasiguosti, tik tolumoje vienas medis, kankinamas vėjų ir saulės. Gamtos ir žmogaus sielų paralelė simetriška, čia mažai kontrastų, todėl filmas tėknus, jį įdomu stebėti, kitam gali būti ir šiek tiek nuobodu, ypač tam, kuris pripratęs prie asimetrijų, šokiravimų ir kontrastų. „Romulas, mano tėvas“ patiks tikriems kino gurmanams, šis filmas buvo tikrai puikiai įvertintas pačioje Australijoje, o ir kritikai palankiai sutiko užsienyje. Tai kodėl nepažiūrėjus gero kino? A?

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 57/100
IMDb: 6.7


 

Jūsų Maištinga Siela