Filmas: "Bėk, Lola, bėk" / "Lola Rennt" / "Run Lola Run"

Sveiki visi,

Filmas „Bėk, Lola, bėk“ (Run Lola Run / Lola Rennt) (1998 m.), kurį ne kartą rodė per televiziją ir galbūt daugelis iš jūsų jau matėte šią juostą, yra laikomas vokiečių režisieriaus Tom Tylwer, kurio filmą „Trys“ visai neseniai pažiūrėjau ir čia jau minėjau, mažyčiu kino šedevru, apipiltu nemažai apdovanojimu. Tiesą sakant Tom Tywler ir „Matricos“ kūrėjų ateinantį netrukus filmą į kino teatrus „Debesų žemėlapis“ yra mano labai laukiamas ir tikiuosi bus nenuviliantis darbas. „Bėk, Lola, bėk“, be jokios abejonės, yra stipresnis darbas už „Trys“. Siužetas atrodo gan paprastas, bet jo ištransliavimo maniera, režisūrinė meistrystė, perteikimas, chronologija – viskas buvo aukšto kalibro lygyje, nors tenka pripažinti, kad kai kurie niuansai atpažįstami ir filme „Trys“.

Daug bėgimo, įtampos bei sekimas keliomis filmo pradžioje pasakytomis filosofų sentencijomis apie gyvenimo žaidimą, kuris primena likimo galimybių daugiavariantiškumą, per kurį perbėga raudonplaukė Lola, akt. Franka Potente, pastaroji atrodo kaip Milla Jovovich iš „Septinto elemento“, tikriausiai įvaizdis ir buvo įkvėptas būtent šio Luko Besonos filmo personažo. Filme panaudoti ir animaciniai intarpai, kurie, mano galva, labai tiko. Gražiai ir moderniai nufilmuota juosta, kurią verta pažiūrėti gurmanams ne tiek dėl paties, sakyčiau, kartu ir neprasto siužeto, kiek dėl įvairių, įdomių ir tuo metu originalių režisūrinių sprendimų. Šiomis dienomis juosta gal labai jau super nesukrės ir nebenustebins – jau nuo filmo sukūrimo praėjo 14 metų, tačiau šarmas ir meistrystė jaučiami iki šios dienos.

Filmą rekomenduoju be jokio didelio išskirtinumo visiems. Jame rasite personažus pakankamai įdomius, garso takelį, įtampos, mano išgirtos režisūros. Džiaugiuosi pagaliau pamatęs šią juostą.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 77/100

IMDb: 7.8

Jūsų Maištinga Siela,

Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com

Filmas: "Romulas, mano tėvas" / "Romulus, My Father"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti australų vaidybinį filmą „Romulas, mano tėvas“ arba dar kitaip lietuviai verčia šį filmą „Pamirštos svajonės“ (Romulus my father) (2007 m.). Sunku kalbėti apie šį filmą, nes man jis kažkuo panašus į anksčiau matytą „Medis“, bet šis variantas man buvo kur kas įdomesnis, geresnis, tikroviškesnis, be simbolikos ir reikalingos patetikos. Patiko man šis filmas savo natūralumu, puikiais aktoriais, paprasta ir gyvenimiška istorija. Dvelkia Australija, lygumomis ir saule. 

Tai istorija apie berniuką, prieš kurį griūva visas pasaulis – vaikystės idealai tėvai. Čia parodytas vyriškas Rumulo kentėjimas, kuris, rodos, tuoj plyš ir viską aplinkui aplies chaosu ir agresija. Panašiai ir vyksta. Vyriškas kentėjimas tampa pačia aršiausia vidine drama, net iki beprotybės. Šalia vystosi ir moteriškas kentėjimas, kuris labiau emocionalus, atviresnis ir t.t. Šeimos tyli tragedija ir išcentrinė berniuko figūra – tai pasaulis, kuris ir trypiamas ir nesuprantama kodėl taip daroma. 

Gražūs kadrai, nufilmuota labai gražiai, estetiniai gamtos intarpai, pvz.: Romulas su sūnumi važiuoja automobiliu ir sustoja lygumoje, kur nė vieno akmens, prie kurio būtų galima pasiguosti, tik tolumoje vienas medis, kankinamas vėjų ir saulės. Gamtos ir žmogaus sielų paralelė simetriška, čia mažai kontrastų, todėl filmas tėknus, jį įdomu stebėti, kitam gali būti ir šiek tiek nuobodu, ypač tam, kuris pripratęs prie asimetrijų, šokiravimų ir kontrastų. „Romulas, mano tėvas“ patiks tikriems kino gurmanams, šis filmas buvo tikrai puikiai įvertintas pačioje Australijoje, o ir kritikai palankiai sutiko užsienyje. Tai kodėl nepažiūrėjus gero kino? A?

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 57/100
IMDb: 6.7


 

Jūsų Maištinga Siela