Filmas: "Įsikerojimas" / "Lantana"

 

Sveiki,

Šiandien noriu pakomentuoti kino juostą „Įsikerojimas“ (Lantana) (2001), kuri buvo kuo puikiausiai sutikta kino kritikų ir neblogai įvertinta pačių žiūrovų. Šią juostą ne kartą galėjote išvysti TV ekranuose, bet dabar po seanso galvoju, kad filmas visgi patiks ne visiems, netgi rimtesnio kino mėgėjams.

Filmas „Įsikerojimas“ pasakoja vidutinio amžiaus santykių istorijas, kurias sudrebina suvokimas, kad viskam atėjo tokia monotoniška erozija ir žūtbūt reikia kokių nors permainų. Herojai stengiasi ištrūkti iš savo nusidėvėjusių santykių rato ir metasi į tokius kraštutinumus, kad susiranda meilužius. Tai pakankamai gyvenimiška juosta, jausenos, emocijos, laiko ir gyvenimo poslinkis – tai jau gan brandaus žmogaus pasaulis ir jaunimui, ir tiems, kurie dar nesulaukė trisdešimties (toks kaip aš), filmas gali pasirodyti pernelyg neaktualus. Tačiau man patinka nagrinėti žmogaus gyvenimo periodus ir vidutinio amžiaus krizė, santuokos krizė, seksualumo paieškos, naujo įkvėpimo resursai yra tai, kas mane labai domina ne tik kine, bet ir apskritai mene.

Filmas – tai puiki santykių studija, nors jame esamų štampinių vietų, kad ir ta psichologė – psichiatrė, analizuojanti kitų santykius. Filmuose jau taip esama, kad tokios personos pačios nesugraibo po savo santykius ir dažnai prieina kryžkelę, nebepajėgia padėti kitiems, kai pačių gyvenimas griūva. „Įsikerojimas“ taip pat neapsiriboja personažų trintimis ir kraštutinumais, bet jis apipintas ir kriminaliniais nutikimais, kurie juostą padaro dar įdomesnę, aistringesnę, vingresnę. Filmas priminė kitas panašias matytas juostas, viena iš tokių tai „Adaptacija“ (2002), jeigu pastaroji patiko, tai, manau, jog ir ši vidutinių santykių krizių analizė su detektyviniais prieskoniais turėtų kuo puikiausiai sulįsti. Man iš esmės juosta patiko.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 84/100

IMDb:7.4

Jūsų Maištinga Siela

 

Filmas: "Romulas, mano tėvas" / "Romulus, My Father"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti australų vaidybinį filmą „Romulas, mano tėvas“ arba dar kitaip lietuviai verčia šį filmą „Pamirštos svajonės“ (Romulus my father) (2007 m.). Sunku kalbėti apie šį filmą, nes man jis kažkuo panašus į anksčiau matytą „Medis“, bet šis variantas man buvo kur kas įdomesnis, geresnis, tikroviškesnis, be simbolikos ir reikalingos patetikos. Patiko man šis filmas savo natūralumu, puikiais aktoriais, paprasta ir gyvenimiška istorija. Dvelkia Australija, lygumomis ir saule. 

Tai istorija apie berniuką, prieš kurį griūva visas pasaulis – vaikystės idealai tėvai. Čia parodytas vyriškas Rumulo kentėjimas, kuris, rodos, tuoj plyš ir viską aplinkui aplies chaosu ir agresija. Panašiai ir vyksta. Vyriškas kentėjimas tampa pačia aršiausia vidine drama, net iki beprotybės. Šalia vystosi ir moteriškas kentėjimas, kuris labiau emocionalus, atviresnis ir t.t. Šeimos tyli tragedija ir išcentrinė berniuko figūra – tai pasaulis, kuris ir trypiamas ir nesuprantama kodėl taip daroma. 

Gražūs kadrai, nufilmuota labai gražiai, estetiniai gamtos intarpai, pvz.: Romulas su sūnumi važiuoja automobiliu ir sustoja lygumoje, kur nė vieno akmens, prie kurio būtų galima pasiguosti, tik tolumoje vienas medis, kankinamas vėjų ir saulės. Gamtos ir žmogaus sielų paralelė simetriška, čia mažai kontrastų, todėl filmas tėknus, jį įdomu stebėti, kitam gali būti ir šiek tiek nuobodu, ypač tam, kuris pripratęs prie asimetrijų, šokiravimų ir kontrastų. „Romulas, mano tėvas“ patiks tikriems kino gurmanams, šis filmas buvo tikrai puikiai įvertintas pačioje Australijoje, o ir kritikai palankiai sutiko užsienyje. Tai kodėl nepažiūrėjus gero kino? A?

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 57/100
IMDb: 6.7


 

Jūsų Maištinga Siela