Filmas: "Naktis su žudiku" / "Strange Darling"

 Sveiki,

 

Belaukdamas šių metų „Scanoramos“ festivalio, žiūriu visus gerelesniau įvertintus trilerius ir vienas iš tokių – JT Mollner režisuotas filmas „Naktis su žudiku“ (angl. Strange Darling) (2024). Pastarasis kuo puikiausiai įvertintas kino kritikų ir galima sutikti nemažai daug gerų atsiliepimų iš internautų. Istorija pasakoja apie jauną merginą, kuri susitinka pasimatyme su vyruku (filme merginos pseudonimas Ledi/Dama, o vyruko Blogis/Demonas). Neįsipareigojantys santykiai perauga į seksualinio smurto pobūdžio viziją, kurioje seksą paįvairina smaugimas, kokainas, fizinės kančios, maldavimai pasigailėti... Nors filmas ne apie BDSM seksualinio pobūdžio reikalus, bet jie pamažu perauga į vilko ir triušiuko žiaurią medžioklę.

 

Toliau detalių neverta atskleisti, nes dinamiškas siužetas yra tikriausiai didžiausia varomoji šio trilerio jėga, tad kuo mažiau apie jį žinosite, tuo bus didesnis efektas. Visgi trileris, bent jau man, nepasirodė toks geras, kokio tikėjausi. Istorijos naratyvas laikosi ant vienos idėjos, stebina kai kurių veikėjų naivumas ir kai kurių hiperbolizuota sėkmė, pagal žaidimo taisykles (jau gan filmo viduryje išsigryninusias ir, bent jau man, nuspėjamas). Filmas, tiesą sakant, nei nustebino, nei itin jaudino, tiesiog viskas pagal kažkur jau matytas žaidimo apgaulingas taisykles. Manau, kad suskaidyti dalimis filmą ir sumaišyti laiko pasakojimo atkarpas buvo geras sprendimas, kuris pasiteisina, tačiau, sudėjus visas istorijas į vientisą pasakojimą, turime gana lėkštai makabrišką ir Tarantino nesiekiantį smurtiškai erotišką kriminalinį pasakojimą.

 

Visgi, nors istorija lėkšta ir nuspėjama, tenka pripažinti, kad yra gerų režisūrinių triukų, susitelkimo į pagrindinių veikėjų psichozės vaizdavimo būdus, o pabaigoje dar bandoma ant viso to „užmaukšlinti“ paaiškinimą apie demoninio pasaulio įtaką žmogaus veiksmas. Žinote, ką man filmas iš tikrųjų priminė? Ogi prieš kelerius matytą kur kas efektingesnį, įdomesnį ir išraiškingesnį feministinio pobūdžio trilerį „Perspektyvi mergina“ (2020) – va aną filmą ir rekomenduoju pasižiūrėti, nes „Naktis su žudiku“ pasirodė pernelyg pramoginis ir greitai pamirštamas. Su namiškiais vis dar kalbame apie prieš kelias dienas matytą su Demi Moore „Substanciją“ (2024), tačiau niekas neaptarinėjame „Naktis su žudiku“, nes ir taip viskas akivaizdu.

 

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 80/100

IMDb: 7.2

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Damos portretas" / "The Portrait of a Lady"

Sveiki, kino mėgėjai,

Grįžau prie senųjų Nicole Kidman darbų ir pažiūrėjau filmą „Damos portretas“ (angl. The Portrait of a Lady) (1996), kurį režisavo kostiuminių dramų karalienė Jane Campion, žinoma už tokius filmus kaip „Pianinas“ (1993), „Švytinti žvaigždė“ (2009) ir t. t. Filmas pastatytas pagal to paties romano pavadinimą ir pasakoja apie XIX amžiaus antrojoje pusėje gyvenusią jauną merginą, kuri nenorėjo tekėti, paveldėjo daug pinigų, o po to ištekėjo už brutalaus plikio, kuris suvaržė jos kaip laisvos asmenybės laisvę.

Filmas išties jausmingas. Nominuotas net dviem „Oskarams“ – už kostiumus ir antro plano aktorę Barbara Hershey, kurią jau esu sutikęs neviename nekomercinio pobūdžio filme. Tiesą sakant, nustebau, kad Nicole Kidman negavo nominacijos, nes jos jausmingumas, laikmečio pajausta energetika, ašaros nesuvirpino kritikų širdies. Jos pasirodymas šiame filme išties įspūdingas. Na, o pats filmas... Ką galima apie jį pasakyti? Iš pradžių, pažiūrėjęs 30 minučių, pamaniau, kad nepatiks, tačiau drama vystėsi, vystėsi siužetas ir pamažu vėrėsi gaivališkas pasakojimas apie moters naivumą ir jos sudėtingą socialinę padėtį tuose amžiuose. Puikūs kostiumai, britiška energetika, subtilūs aktoriai, gera režisūra manęs iš esmės nepaliko abejingo. Buvo gražu stebėti aktorių darbą, net virpteldavau, kai personažai susigraudindavo... Siužetas gali pasirodyti šiek tiek ištęstas, letokas – šiaip ar taip filmas trunka beveik pustrečios valandos, bet jis vertas tiek gurmanų akies, tiek sentimentalių dramų mėgėjų dėmesio.

Kadrai iš filmo "Moters portretas".

Na, filmas tik iš dalies sentimentalus, kur kas įdomesnės personažų gelmės, kurios pakankamai išvystytos ir atskleistos. Filmas nėra įspūdingas, kaip meno kūrinys, tačiau neabejotinai turi išliekamąją meninę vertę – aktorinis meistriškumas, pasakojimo tėkmė, režisūra. Smagu ir tai, kad režisierė nesuteikė pernelyg didelės reikšmės to meto etiketo manieringumui, tačiau sugebėjo kartu atskleisti Viktorijos laikų purizmą ir išlaikyti pagrindinio personažo sudėtingo likimo liniją. Šiaip iš tikrųjų patiko, net nesitikėjau.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 61/100

IMDb: 6.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Įsikerojimas" / "Lantana"

 

Sveiki,

Šiandien noriu pakomentuoti kino juostą „Įsikerojimas“ (Lantana) (2001), kuri buvo kuo puikiausiai sutikta kino kritikų ir neblogai įvertinta pačių žiūrovų. Šią juostą ne kartą galėjote išvysti TV ekranuose, bet dabar po seanso galvoju, kad filmas visgi patiks ne visiems, netgi rimtesnio kino mėgėjams.

Filmas „Įsikerojimas“ pasakoja vidutinio amžiaus santykių istorijas, kurias sudrebina suvokimas, kad viskam atėjo tokia monotoniška erozija ir žūtbūt reikia kokių nors permainų. Herojai stengiasi ištrūkti iš savo nusidėvėjusių santykių rato ir metasi į tokius kraštutinumus, kad susiranda meilužius. Tai pakankamai gyvenimiška juosta, jausenos, emocijos, laiko ir gyvenimo poslinkis – tai jau gan brandaus žmogaus pasaulis ir jaunimui, ir tiems, kurie dar nesulaukė trisdešimties (toks kaip aš), filmas gali pasirodyti pernelyg neaktualus. Tačiau man patinka nagrinėti žmogaus gyvenimo periodus ir vidutinio amžiaus krizė, santuokos krizė, seksualumo paieškos, naujo įkvėpimo resursai yra tai, kas mane labai domina ne tik kine, bet ir apskritai mene.

Filmas – tai puiki santykių studija, nors jame esamų štampinių vietų, kad ir ta psichologė – psichiatrė, analizuojanti kitų santykius. Filmuose jau taip esama, kad tokios personos pačios nesugraibo po savo santykius ir dažnai prieina kryžkelę, nebepajėgia padėti kitiems, kai pačių gyvenimas griūva. „Įsikerojimas“ taip pat neapsiriboja personažų trintimis ir kraštutinumais, bet jis apipintas ir kriminaliniais nutikimais, kurie juostą padaro dar įdomesnę, aistringesnę, vingresnę. Filmas priminė kitas panašias matytas juostas, viena iš tokių tai „Adaptacija“ (2002), jeigu pastaroji patiko, tai, manau, jog ir ši vidutinių santykių krizių analizė su detektyviniais prieskoniais turėtų kuo puikiausiai sulįsti. Man iš esmės juosta patiko.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 84/100

IMDb:7.4

Jūsų Maištinga Siela