Filmas: "Gelbėk mus nuo pikto" / "Deliver Us from Evil"

Sveiki, kino žiūrovai,

Šįkart trumpai, kaip visada, per daug neišsiplėsdamas apie filmą „Gelbėk mus nuo pikto“ (angl. Deliver Us from Evil) (2014), nesumaišykite su tokiu pačiu pavadinimu pasirodžiusiu dokumentiniu filmu 2006 metais apie kompromituojančią katalikų bažnyčią.

Na, šis filmas skirtas, kaip jau supratote, labiau pramogai. Siaubo trileris sukaltas pagal įprastinius rėmus, niekuo pernelyg neišsiskiria savo misticizmu, siaubo elementais ir pasakojimo istorija bei pobūdžiu. Kitaip sakant, tai filmas vidutinybių vidutinybė. Aišku, buvo smagu naktį spoksoti į velnio apsėstus žmones, išgeriantį kunigą, kuris menkai kuo skiriasi nuo gatvės baikerio (kino šablonas!) ir visur abejojantį aktoriaus Eric Bana kuriamą personažą. Ir šiaip filmas daug kuo ir laikosi ant šio pagrindinio personažo. Recenzijose ir anotacijose bei interviu būta mėginimu visaip spekuliuoti filmu, kad pritrauktų daugiau žiūrovų, imta pasakoti, jog filmas paremtas tikrais įvykiais, tačiau faktų niekas nepristatė ir mums belieka tikėti, kad realybėje daugiau ar mažiau taip turėjo nutikti. Jeigu pasižiūrėsime, bene visi filmai rėkia tai savo anotacijose ir žmonių bei žiūrovų tai tikrai nebestebina.

Filmo atmosfera gana niūri. Su kolega kikenom, negi policininkai visada ten atseit dirbo tik naktimis ir tik per lietų, ypač geriausia sekti nusikaltėlius naktimis, o dieną miegoti, nors personažai rodėsi kaip paprasti dieniniai policininkai, ne kokie super detektyvai, vampyrai ar FTB naktiniai patruliai. Tai irgi buvo keista... Čia tikriausiai viskas dėl įdomesnės filmo atmosferos, bet, manding, nieko įspūdingo. Jau nebepamenu, kiek kine esu matęs egzorcizmo seansų - viskas panašiu principu, formulė ta pati. Vėl nieko naujo ir nieko unikalaus, lyg žiūrėčiau primiršto filmo kartojimą.

Aišku, buvo baisesnių scenų, bet jos irgi nieko nenustebino. Žodžiu, filmas totali vidutinybė, nieko per daug rimto ir pretenzingo, ir nieko, ko nebūtų matęs vidutinis kino žiūrovas, kuris pasižiūri retkarčiais kokį „siaubeką“. Va, taip.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 40/10

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Tedis" / "Ted"

Sveiki,

Kai tik pasirodė pirmosios „Tedis“ (Ted) (2012 m.) filmo reklamos, pamaniau, kad būtų tikrai šaunu nueiti į teatrą ir pamatyti šį filmą, bet nenuėjau. Tiesa, visai neseniai pažiūrėjau „prie progos“, kaip sakant, ir galiu pasidžiaugti, kad nejau į šį filmą. Nors filmas neprastai įvertintas kritikų ir pačių žiūrovų, tačiau man jis slinko be didesnio susižavėjimo...

Pripažįstu, kad filmas turi šiokią tokią holivudinę idėją – kalbantis meškinas, kuris mėgsta seksuoti ir gerti alų. Subanalintas ir desakralizuotas meškiuko simbolis, kuris dar ir brutaliai įvilktas į „Amerikietiško pyrago“ žanrą tampa nemenku magnetu minioms kino teatruose. Tiesą sakant, tikėjausi iš filmo kur kas daugiau, bent jau iš paties siužeto, nes atsiliepimų tikrai buvau skaitęs ir girdėjęs neprastų, tačiau pirmoji filmo pusė slinko itin lėtai, praktiškai šyptelėjau vos keletą kartų. Meilė ar geriausias draugas? Pasirinkimo kamuojamas vidutinės klasės amerikietis pagaliau turi susitupėti ir išaugti iš vaikystės. Viskas būtų ir gerai, bet pabaigoje meškinas ir vėl atgyja, nes filmas negali pasibaigti liūdnai ir tai, sakyčiau, dar labiau supaprastina filmą iki primityvaus holivudinio (pus)niekalo. 

Gražioji Mila Kunis – jos neįmanoma nevalgyti, dievinu jos dideles gražias akis, Mark Wahilberg‘ą irgi jau daugelis pažįsta iš kitų jo darbų – priekaištų jiems kaip ir neturiu. Na, „Tedis“, nežinau, man asmeniškai nėra nei stiprus filmas, nei toks, dėl kurio reiktų „dėti į kelnes“, žudant troškulį jį pamatyti. Pamačiau, ir kas iš to? Šiaip net filmas „Super mano buvusioji“ šiuo atžvilgiu man buvo daug įdomesnis ir įtraukė daug labiau, o „Tedis“ lieka „Tedžiu“ – daug žadantis, tačiau suteikiantis mažai palaimos. 

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 62/100

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela