Filmas: "Džoja" / "Joy"

Sveiki, skaitytojai,

Šįkart apie filmą iš šiųmečių „Oskaro“ repertuaro – David O. Russell režisuotą dramą „Džoja“ (angl. Joy) (2015), kuri daug kam sukėlė šypsnį dėl pastangų ir bendro kolektyvo ambicijų pakartoti „Optimisto istorijos“ sėkmę. Žinoma, šio filmo visu komerciniu svoriu gula ant jau patikrintos aktorės Jennifer Lawrence. Tiesą sakant, „Džoja“ nenuobodus filmas, o netgi nuo pat pradžių intriguoja, ypač tą žiūrovą, kuris nesidomėjo nei apie ką šis filmas, tik buvo pastūmėtas pažiūrėti, pvz., aš. Tai įspūdis iš pradžių buvo gana keistokas – ar tikrai žiūriu gerą filmą, ar scenarijus pateiks ką nors įdomesnio, nei už makabrišką motinos gulėjimą lovoje prie TV, kai jos dukrelė sunkiai vargsta? Nerimauti ilgai netenka, nes siužetas greitai nukreipia suprantama linkme – visgi tai gana feministinė juosta, apie „glušintą“ mergaitę, kuri pati save už pakarpos iš klampios pelkės išsikėlė ir tapo stipria, nepriklausoma moterimi.

Apie moterų stiprybę prikurta tiek filmų, kad tikriausiai sėdėdamas visą gyvenimą visų nesužiūrėčiau, o, bet, tačiau, kadangi... Visgi filmas turi ir gerų kitų prieskonių, nei siužetas – patiko man operatoriaus darbas, kameros judėjimas, vietomis netgi savotiškas šokis. Asmenybės tapsmo evoliucija, kai maža naivi mergaitė suauga ir imasi absoliučios atsakomybės už savo veiksmus. Paskutiniu metu nesižaviu aktore J. Lawrence, kuri su žurnalistais gana atžagariai ima elgtis, netgi moralizuoti, atsiduria kažkokiose brutalaus elgesio scenose, bet kritikai kažkodėl miršta dėl jos vaidybos – nežinau nei kodėl, nei už ką. Jos Džojos vaidmuo buvo geras, tačiau ne toks, už kurį nominuočiau ją į „Oskarus“, kaip geriausią aktorę. Kažkoks sukurtas beprasmis mitas apie J. Lawrence vaidybą, nors mano akimis, aktorė nuo „Žiemos kaulų“ vaidmens nėra sukūrusi kine nieko įdomesnio ar geresnio, ir nors jos vaidmenys ir nėra lengviausi, tačiau „Džojoje“ ji žiūrėjosi vietomis melodramatiškai, vietomis kaip Tarantino filmų aktorė. Gal energetiškai tai nėra mano aktorė ir charizma pas ją kažkokia „keista“.

Grįžtant prie filmo, švysteli ir Robertas De Niro – irgi lyg nieko įspūdingo, tiesiog buvo ir ką? Čia gi Robert De Niro, ir neslėpsiu, jau senukas ir jo dabartiniai vaidmenys man labai patinka. B. Cooperis – ką gi, šįkart jam mažai eterio, bet jau vien dėl jo akių galima pažiūrėti. Apskritai filmas apie šluotų gamintoją pasirodė įdomus dėl pačių šluotų – atrodytų ir žeminantis darbas, reklamuoti ir parduoti savo valymo įrankį, tačiau finalas apdovanoją heroją kur kas labiau, nei nusipelniusius didvyrius, išgelbėjusius žmogų iš gaisro. Komedijos pliūpsniai, makabriškumas šalia dramos atrodo tik smagiai ir stilingai papildantis neperspaudžiantis derinys. Apskritai filmu esu gana patenkintas.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 56/100

IMDb: 6.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Gelbėk mus nuo pikto" / "Deliver Us from Evil"

Sveiki, kino žiūrovai,

Šįkart trumpai, kaip visada, per daug neišsiplėsdamas apie filmą „Gelbėk mus nuo pikto“ (angl. Deliver Us from Evil) (2014), nesumaišykite su tokiu pačiu pavadinimu pasirodžiusiu dokumentiniu filmu 2006 metais apie kompromituojančią katalikų bažnyčią.

Na, šis filmas skirtas, kaip jau supratote, labiau pramogai. Siaubo trileris sukaltas pagal įprastinius rėmus, niekuo pernelyg neišsiskiria savo misticizmu, siaubo elementais ir pasakojimo istorija bei pobūdžiu. Kitaip sakant, tai filmas vidutinybių vidutinybė. Aišku, buvo smagu naktį spoksoti į velnio apsėstus žmones, išgeriantį kunigą, kuris menkai kuo skiriasi nuo gatvės baikerio (kino šablonas!) ir visur abejojantį aktoriaus Eric Bana kuriamą personažą. Ir šiaip filmas daug kuo ir laikosi ant šio pagrindinio personažo. Recenzijose ir anotacijose bei interviu būta mėginimu visaip spekuliuoti filmu, kad pritrauktų daugiau žiūrovų, imta pasakoti, jog filmas paremtas tikrais įvykiais, tačiau faktų niekas nepristatė ir mums belieka tikėti, kad realybėje daugiau ar mažiau taip turėjo nutikti. Jeigu pasižiūrėsime, bene visi filmai rėkia tai savo anotacijose ir žmonių bei žiūrovų tai tikrai nebestebina.

Filmo atmosfera gana niūri. Su kolega kikenom, negi policininkai visada ten atseit dirbo tik naktimis ir tik per lietų, ypač geriausia sekti nusikaltėlius naktimis, o dieną miegoti, nors personažai rodėsi kaip paprasti dieniniai policininkai, ne kokie super detektyvai, vampyrai ar FTB naktiniai patruliai. Tai irgi buvo keista... Čia tikriausiai viskas dėl įdomesnės filmo atmosferos, bet, manding, nieko įspūdingo. Jau nebepamenu, kiek kine esu matęs egzorcizmo seansų - viskas panašiu principu, formulė ta pati. Vėl nieko naujo ir nieko unikalaus, lyg žiūrėčiau primiršto filmo kartojimą.

Aišku, buvo baisesnių scenų, bet jos irgi nieko nenustebino. Žodžiu, filmas totali vidutinybė, nieko per daug rimto ir pretenzingo, ir nieko, ko nebūtų matęs vidutinis kino žiūrovas, kuris pasižiūri retkarčiais kokį „siaubeką“. Va, taip.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 40/10

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela