Filmas: "Aiškiaregė" / "Dievo dovana" / "The Gift"

Sveiki, kino žiūrovai,

Šįkart noriu pakomentuoti ir pasidalyti kino filmu „Aiškiaregė“ (angl. The Gift) (2000), kai kur filmas verčiamas „Dievo dovana“ ir kuris būtų taisyklingesnis pagal anglišką pavadinimą. Na, tiesą sakant, ilgai laukiau šio filmo ir netikėtai jį pažiūrėjau. Buvau matęs vaikystėje, bet atsiminiau tik neaiškias nuotrupas, galimas daiktas, šio filmo nepamačiau iki galo, bet štai dabar...

Dabar jau visai kas kita. Filmas pasakoja apie našlę, trijų sūnų motiną, kuri gauna pašalpą ir šiek tiek verčiasi būrimu. Galiausiai ji įsivelia į kriminalinį įvykį, apie kurį perspėja regėjime jos mirusi senelė... Filmas jau nuo pat pirmųjų kadrų sudomina ir nebepaleidžia. Aišku, tai mistinis trilerio žanras, tačiau kažkaip neįtikėtinai viskas gerai surežisuota, o scenarijus, rodos, ką čia naujo begalima pamatyti sename mistiniame trileryje, bet visgi galima! Paprasta, rodos, kaip du kart du, bet mėgautis šiame filme yra kuo! 

Filmą režisavo „Žmogaus voro“ epopėjos ir „Ozas: didelis ir galingas“ režisierius Sam Raimi. Režisavo itin sėkmingai, pasikviesdamas tokius puikius aktorius kaip Cate Blanchett, Hilary Swank, Katie Holmes, Keano Reeves ir t. t. Dirbti su tokia puikia aktorių brigada, rodos, pasisekti negalėjo, bet mes žinome, kad aktoriai dar nėra gero filmo garantas. Puikus scenarijus, išvystyta istorija, subtilūs pagrindinio personažo regėjimai, baugi, siaubo filmui būdinga atmosfera, meilės istorija, rodos, trileryje yra tiek daug, ir viskas savo vietose. Šiųmečių „Oskaro“ savininkė Cate Blanchett iš vis, kaip ir daugelyje filmų, nepakartojama. Net nereikia jai būt seksualiai ar kokiai kitokiai, ji tiesiog neįtikėtinai įdomi ir įtaigi kadre, taip galiu pasakyti ir itin brutalų šįkart pasirodžiusį Keano Reeves, bei baikščios H. Swank personažo. Puiki istorija, lengva magija, bet dar nenusibanalėjusi, priminė „Kaulų kolekcionierių“ bei filmą su Sandra Bullock „Nuojauta“.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 62/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Šimtas kelių iki grabo lentos" / "A Million Ways to Die in the West"

Sveiki,

Šiandien noriu pakomentuoti kino filmą „Šimtas kelių iki grabo lentos“ (angl. A Million Ways to Die in the West) (2014), kurį režisavo filmo „Tedis“ režisierius Seth MacFarlane, kuris šį filmą ne tik režisavo, ne tik parašė scenarijų, bet ir sukūrė pagrindinį vaidmenį. 

Niekad nebuvau „Tedo“ gerbėjas, tiesą sakant, šį filmą prisimenu miglotai, kaip neįspūdingą. Žodžiu, filmas apie alų maukiantį ir besikeikiantį meškiuką buvo tiesiog apkerėjusi Lietuvą, bet filmas buvo skystas per visus galus, nors ir ne tragedija. Filmas „Šimtas kelių iki grabo lentų“ – tai vesterno filmo savotiška parodija, kuri juokauja, pokštauja ir visaip pašiepia kietuosius mačo ir muštynes nykiuose baruose ir, žinoma, tas mirtinas dvikovas.

Iš esmės taikyta į gerą vietą – vesterno parodijos ir komedijos, bent man, dar nematytos iš skyrus „Laukiniai, laukiniai vakarai“ ir neatrodo itin išsikvėpusios kaip antai romantinės komedijos. Scenarijus taip pat, kaip tokio filmo, nėra didelis pravalas. Esama tikrai juokingų vietų, nors neretai jos itin banalios, pvz. visur triedžiantis ūsuotis, viešnamio darbuotoja, kuri su mylimuoju dedasi tikintys krikščionys ir t. t. Aišku, filme neapsieita be šokių, dainų ir šiuolaikinėms komedijos esamų triukų, kurie išreiškia šiokį tokį dvasinį intymumą – žolės parūkymą, saulėj besileidžiant. O kur dar užsukimas į daržinę, kurioje išprotėjęs profesorius montuoja laiko mašiną ir ryškias aliuzijas į ne vieną komediją.

Nepasakyčiau, kad nepatiko. Aišku, komedijomis apskritai nesu linkęs žavėtis – šitas žanras sunkus, kad patrauktų savo sąmojais, tačiau „Šimtas kelių iki grabo lentos“ pasirodo ne toks nuobodus ne tik dėl scenarijaus, juokelių, bet ir dėl aktorių. Šįkart charakteringai atrodė pats režisierius atlikęs pagrindinį vaidmenį, Charlize Theron, kuri Liam Nesson‘ui į užpakalį įkišą gėlės stiebą irgi žavi. Gan nykokai atrodė Amanda Seyfried, kuri paskutiniu metu alksta rimtesnių vaidmenų ir kine tampa vis nykesnė ir nykesnė, nykstanti į antraeiles personažų roles.

Komediją pavadinčiau visai nebloga.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 45/100

IMDb: 6.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Tedis" / "Ted"

Sveiki,

Kai tik pasirodė pirmosios „Tedis“ (Ted) (2012 m.) filmo reklamos, pamaniau, kad būtų tikrai šaunu nueiti į teatrą ir pamatyti šį filmą, bet nenuėjau. Tiesa, visai neseniai pažiūrėjau „prie progos“, kaip sakant, ir galiu pasidžiaugti, kad nejau į šį filmą. Nors filmas neprastai įvertintas kritikų ir pačių žiūrovų, tačiau man jis slinko be didesnio susižavėjimo...

Pripažįstu, kad filmas turi šiokią tokią holivudinę idėją – kalbantis meškinas, kuris mėgsta seksuoti ir gerti alų. Subanalintas ir desakralizuotas meškiuko simbolis, kuris dar ir brutaliai įvilktas į „Amerikietiško pyrago“ žanrą tampa nemenku magnetu minioms kino teatruose. Tiesą sakant, tikėjausi iš filmo kur kas daugiau, bent jau iš paties siužeto, nes atsiliepimų tikrai buvau skaitęs ir girdėjęs neprastų, tačiau pirmoji filmo pusė slinko itin lėtai, praktiškai šyptelėjau vos keletą kartų. Meilė ar geriausias draugas? Pasirinkimo kamuojamas vidutinės klasės amerikietis pagaliau turi susitupėti ir išaugti iš vaikystės. Viskas būtų ir gerai, bet pabaigoje meškinas ir vėl atgyja, nes filmas negali pasibaigti liūdnai ir tai, sakyčiau, dar labiau supaprastina filmą iki primityvaus holivudinio (pus)niekalo. 

Gražioji Mila Kunis – jos neįmanoma nevalgyti, dievinu jos dideles gražias akis, Mark Wahilberg‘ą irgi jau daugelis pažįsta iš kitų jo darbų – priekaištų jiems kaip ir neturiu. Na, „Tedis“, nežinau, man asmeniškai nėra nei stiprus filmas, nei toks, dėl kurio reiktų „dėti į kelnes“, žudant troškulį jį pamatyti. Pamačiau, ir kas iš to? Šiaip net filmas „Super mano buvusioji“ šiuo atžvilgiu man buvo daug įdomesnis ir įtraukė daug labiau, o „Tedis“ lieka „Tedžiu“ – daug žadantis, tačiau suteikiantis mažai palaimos. 

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 62/100

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pasiklydę vertime" / "Lost in Translation"

Sveiki,

„Pasiklydę vertime“ (Lost in Translation) (2003 m.) – kritikų ir žiūrovų nuomone t.y. pats geriausias režisierės Sofijos Coppolos filmas. Tai antrasis režisierės darbas po pakankamai sėkmingos „Jaunosios savižudės“ ekranizacijos. Pati režisierė teigė, kad filmą sukūrė iš idėjos pavaizduoti naktinį Tokiją, netikėtai ši idėja pasisavino ir „Oskarą“ už geriausią metų scenarijų. Po to režisierei nepavyko kažko prilygstančio sukurti, bet gal dar ne vėlu, režisierė dar pakankamai jauna, turi savo stilių ir idėjų.

„Pasiklydę vertime“... Tiesą sakant, nežinau, nė kaip vertinti. Filmas nesužavėjo taip, kaip tikėjausi, tačiau turėjo savo įdomų, asketiško šarmo. Vidutinio amžiaus vyras ir jauna mergina, nežinanti, ko nori iš gyvenimo, susitinka Tokijuje, viename iš viešbučių. Abu jaučia nepasitenkinimą dabartimi, vienatvę, egzistencinį liūdesį, kuris visame didžiuliame nesukalbame mieste tiesiog veržiasi per kraštus – va, dėl šito filme lydžiausi, liūdesys yra gražus, netgi šitaip pagalvojau, žiūrėdamas tuos vaizdus, bejėgišką personažų vienatvę. Gaila, kad beveik besimezgantis, skaudokas romanas nieko gero nežada, nes personažai nepasiduoda beprotybei, nespjauna į gyvenimą, nebėga į pasaulio kraštą, pamynę visas visuomenės nustatytas vertybes, kaip tai populiaru būna įvairiuose filmuose. Personažai išlieka pakankamai statiški, tačiau jų dvasinis stabilumas išsibalansuoja, tai jaučiasi ir tai yra gražu, kad mes sužinome apie kitokio gyvenimo variantą ir galimybę pasirinkti, tačiau kažkodėl vis tiek laikomės savo. Filmas stiprus savo melancholiškumu ir retsykiais man priminė latvių režisieriaus M. Martinsono filmą „Amaja“. 

Be jokios abejonės pakankamai medituojantis filmas, kuris hipnotizuoja detalėmis, didžiuliu miestu, kuriame sunku susikalbėti su aplinkiniais, žmogus ieško, kas artima jam, jo kultūrai, „genetikai“. Aktorė Scarlett Johansson buvo kukli, graži, paprasta ir tuo be galo įdomi, tą patį galiu pasakyti ir apie Bill Murray, kurio veidas labai priminė šuniškas dienas, toks liūdnas, nusiminęs... Ideali pora geram filmui, nepraleiskite progos.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 89/100

IMDb: 7.8

Jūsų Maištinga Siela,

Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com