Rodomi pranešimai su žymėmis Greg Kinnear. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Greg Kinnear. Rodyti visus pranešimus

2015 m. lapkričio 7 d., šeštadienis

Filmas: "Mažoji Mis" / "Little Miss Sunshine"




Sveiki, skaitytojai, 

Su režisierių duetu Jonathan Dayton ir Valerie Faris jau buvau susipažinęs, žiūrėdamas jų gana įdomios minties, tačiau ne itin „užkabinusią“ kino juostą „Rubė Sparks“ ir tai tikriausiai šiek tiek atbaidė, nes „Rubė Sparks“ yra neblogas filmas, tačiau ne tas, kuris paspartintų norą pažiūrėti kitus šių režisierių darbus, kurių nėra daug. Štai filmas „Mažoji Mis“ (angl. Little Miss Sunshine) (2006) yra tikriausiai tas geresnis variantas akims ir sielai.

Puikiai įvertintas kino kritikų ir apskritai filmas laikomas vienas geriausiu 2006 metų kino industrijoje. Ir tai visai ne pramanai, o realiai galiu pasakyti, kad filmas tiesiog labai geras – liūdno humoro prisodrinta nestandartinės šeimynėlės kelionė į Kaliforniją geltonu sugedusiu autobusiuku, kuris užsiveda tik dardėdamas nuokalne. Ko dar reikia tokiai šauniai kelionei į mažosios Miss rinkimus? Ogi nestandartinių personažų – dėdė gėjus savižudis, neįvertintas už M. Proust kūrybos nagrinėjimą, nekalbantis paauglys, svajojantis tapti lakūnu, mažoji Miss, akivaizdi „lūzerė“, sekso maniakas senelis ir sutuoktinių pora, kuri aiškiai, nesutaria vaikų auklėjimo klausimais. Tiesiog šiuolaikiniai Adamsai, jeigu to norite, bet skaniausia visoje šioje kelionėje yra ta takoskyra tarp realybės ir nuotykinių personažo šaržavimo, tas išgautas liūdnas realybės pajautimas, kai bendri tikslai ir troškimai suvienija šiaip jau išsiskaidžiusius šeimos narius. Aišku, finalas daugiau nei holivudinis ir didaktika ir veikėjų supratimas apie šeimą tiesiog surašyti veiduose, trūko tik tatuiruočių.

Scenarijus nepamiršo ir keistų dviprasmiškų nuotykių, ir žiupsnelio dramos ir tiesiog smagu man buvo į visa šitą „miksą“ žiūrėti, kad tiesiog noriu parekomenduoti visiems, kurie mėgsta gerus filmus, kurie neišvengia lengvumo. „Mažoji Mis“ – tai kartu ir visai šeimai, bet labiausiai tikriausiai suaugusiems skirtas filmas, kuris primena, ką reiškia būti ir vaiku, ir seneliu, ir atsakingais tėvais ir pasijausti vėlei kažkaip kvailai, bet linksmai.

Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 80/100
IMDb: 7.9


Jūsų Maištinga Siela

2014 m. lapkričio 9 d., sekmadienis

Filmas: "Aiškiaregė" / "Dievo dovana" / "The Gift"




Sveiki, kino žiūrovai,

Šįkart noriu pakomentuoti ir pasidalyti kino filmu „Aiškiaregė“ (angl. The Gift) (2000), kai kur filmas verčiamas „Dievo dovana“ ir kuris būtų taisyklingesnis pagal anglišką pavadinimą. Na, tiesą sakant, ilgai laukiau šio filmo ir netikėtai jį pažiūrėjau. Buvau matęs vaikystėje, bet atsiminiau tik neaiškias nuotrupas, galimas daiktas, šio filmo nepamačiau iki galo, bet štai dabar...

Dabar jau visai kas kita. Filmas pasakoja apie našlę, trijų sūnų motiną, kuri gauna pašalpą ir šiek tiek verčiasi būrimu. Galiausiai ji įsivelia į kriminalinį įvykį, apie kurį perspėja regėjime jos mirusi senelė... Filmas jau nuo pat pirmųjų kadrų sudomina ir nebepaleidžia. Aišku, tai mistinis trilerio žanras, tačiau kažkaip neįtikėtinai viskas gerai surežisuota, o scenarijus, rodos, ką čia naujo begalima pamatyti sename mistiniame trileryje, bet visgi galima! Paprasta, rodos, kaip du kart du, bet mėgautis šiame filme yra kuo! 

Filmą režisavo „Žmogaus voro“ epopėjos ir „Ozas: didelis ir galingas“ režisierius Sam Raimi. Režisavo itin sėkmingai, pasikviesdamas tokius puikius aktorius kaip Cate Blanchett, Hilary Swank, Katie Holmes, Keano Reeves ir t. t. Dirbti su tokia puikia aktorių brigada, rodos, pasisekti negalėjo, bet mes žinome, kad aktoriai dar nėra gero filmo garantas. Puikus scenarijus, išvystyta istorija, subtilūs pagrindinio personažo regėjimai, baugi, siaubo filmui būdinga atmosfera, meilės istorija, rodos, trileryje yra tiek daug, ir viskas savo vietose. Šiųmečių „Oskaro“ savininkė Cate Blanchett iš vis, kaip ir daugelyje filmų, nepakartojama. Net nereikia jai būt seksualiai ar kokiai kitokiai, ji tiesiog neįtikėtinai įdomi ir įtaigi kadre, taip galiu pasakyti ir itin brutalų šįkart pasirodžiusį Keano Reeves, bei baikščios H. Swank personažo. Puiki istorija, lengva magija, bet dar nenusibanalėjusi, priminė „Kaulų kolekcionierių“ bei filmą su Sandra Bullock „Nuojauta“.

Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 62/100
IMDb: 6.7


Jūsų Maištinga Siela