Sveiki visi,
Pagaliau ir aš pamačiau! Ilgai laukiau šios juostos, vos tik išgirdęs, kad
ji filmuoja su superiniu aktorių kolektyvu – „Vargdieniai“ (Les Miserables)
(2012 m.). Na, miuziklas yra sulaukęs ne vienos ekranizacijos ir kartu tai yra
vienas populiariausių teatro miuziklų žmonijos istorijoje. V. Hugo didingo
epopėjinio romano „Vargdieniai“ naujoji ekranizacija buvo vienas iš svarbiausių
kino įvykių 2012 metais ir, manau, kad „Karalius kalba“ režisierius Tom Hooper‘is
susitvarkė su šia užduotimi.
Suprantu, kad kai kuriems šis filmas gali nepatikti, ypač senesnės kartos
žmonėms, kurie skaitė „Vargdienius“, kurie žiūrėjo ankstesnius pastatymus,
spektaklius – tai šį kūrinį laiko aukščiausios prabos deimantu, o naujoji
versija reikalauja iššūkių, naujų spalvų, naujų sprendimų, kurie gali
pasirodyti per daug pataikaujantys naujajai žiūrovų kartais. Man asmeniškai
labai patiko šis miuziklas, nors nesu šio žanro mylėtojas, tačiau manau, kad
filmas realizuotas labai gerai, žinant, kad aktoriai savo partijas atlieka
gyvai – toks buvo T. Hooper sprendimas dėl ambicingo noro, kad viskas atrodytų
kuo emocionaliau. Aktoriai dainavo gyvai, o tik vėliau muzika buvo
primontuojama studijoje, nors kai kurios scenos, kurios yra masinės ir iš
skirtingų vietų dainuojamos, man pasirodė neįmanomos, kad viskas sutaptų ir
būtų atlikta gyvai. Tai dėl 100 procento galėčiau pasiginčyti, tačiau aktoriai
pasirodė pakankamai dainingi, jie nesistengė sudainuoti klasikiniais ir mums įprastomis
„Vargdienių“ variacijomis, čia pat įterpdami dainoje ir šnekėjimą, ir ašaras,
ir emocijos...
Labai džiaugiuosi aktoriniu kolektyvu. Kad Hugh Jacksman ir Anne Hathaway
yra dainingos personos, tą galėjo įsitikinti „Oskarų“ vedimo ceremonijoje,
tačiau nustebino visiškai netikėtas Russell Crowe amplua, sakyčiau, pakankamai
įtikinamas. Ir šiaip aktorių kolektyvas buvo superinis – prastų nebuvo, buvo
arba geri, arba super geri – vieni personažai atskleisti daugiau, kiti mažiau –
šiek tiek mažiau pareikalauta iš Amandos Seyfried. Žinoma, išskirčiau Anne Hathaway,
kuri ypatingai aukojosi šiam vaidmeniui – paaukojo plaukus, badavo, kad tik
būtų panaši į prostitutę Fantine. H. Jacksmanui atiteko pats sudėtingiausias
personažas – jo pagrindinis personažas labiausiai evoliucionuoja ir jam
daugiausiai skiriama vietos. Patiko scenografija ir pats pasakojimas – jis daugiasluoksnis,
nenuobodus, pilnas revoliucinio karščio – čia jau Viktoro Hugo nuopelnai. Filme
nemažai liūdesio, vargingo gyvenimo, kuris nužudo svajones – tai ir būtų
pagrindinė „Vargdienių“ ašis, o finalas – vertas net nosinaičių nusišluostyti
akims. Vertas dėmesio.
Mano įvertinimas: 9.5/10
Kritikų vidurkis: 63/100
Jūsų Maištinga Siela
T. Hooper, ne Kooper
AtsakytiPanaikinti