Sveiki visi,
Ši naktis buvo kažkokia bemiegė, todėl nutariau pasižiūrėti lenkų kilmės
režisieriaus Ben Lewin filmą „Intymios pamokos“ (The Sessions) (2012 m.). Šiaip
iš tikrųjų šio filmo jau laukiau senokai ir vis slankiojo mano būtinų pamatyti filmų
sąrašuose, todėl pasitaikius progai, griebiau jautį už ragų. „Intymios pamokos“
– tai pasakojimas apie raumenų nevaldantį vyruką, kuris sulaukęs jau garbingo
amžiaus užsimano intymaus gyvenimo su moterimi, tačiau neturi jokios
seksualinės patirties, štai taip jo gyvenime atsiranda Šerli – surogatinė sekso
partnerė – mokytoja, kuri per šešis susitikimus bando išmokyti ligonį
atsipalaiduoti. Sakyčiau, labai jauki, įdomi ir intymi tema įrėminta į
romantinės dramos rėmus. Šią juostą gerai sutiko ir kino kritikai, kurie
aukštus balus iškėlė dėl meistriškumą rodančių dviejų aktorių – John Hawkes ir
Helen Hunt. Hulen Hunt už šį vaidmenį nominuota daugelyje prestižinių apdovanojimų,
o mano didžiausias nustebimas jos šiame vaidmenyje tikriausiai buvo drastiškas
apsinuoginimas, kuris nebuvo vien tik epizodinis, jai nuolat tekdavo būti
nuogai ir tai, žinoma, kėlė nebe pirmos jaunystės aktorės reitingus drąsumo ir
profesionalumo atžvilgiu. Ir tikrai, nemažai pagyrų galėčiau duoti ir John
Hawkes, kuris atliko ne ką mažiau įdomų ir įtaigų vaidmenį.
Filmas keblios ir intriguojančios tematikos ir siužetinių linijų, bet man
jis susižiūrėjo labai lengvai – didelio sunkaus akmens sluoksnį nuėmė
romantinės dramos klišių pasaldinimai ir visgi filmas man kur kas labiau patiko
nei tose pačiuose kanonuose pieštas „Kartu iki pasaulio pabaigos“ (2012). Filme
taip pat dvelkia subtilūs juodojo humoro potėpiai, ypatingai išpažinties scenos
bažnyčioje. Žinoma, įdomiausios vietos būdavo seksologės ir ligonio intymūs
susitikimai, jų dialogai, prisilietimai, kurie nebuvo iki omegos išskaptuoti ir
tobulai subtiliai išpildyti, mat humoras to neleido padaryti, bet sakyčiau
pakankamai lengvai ir ironiškai pasaldintas variantas šįkart neblogai tinka. Didžiausi
šio filmo pliusai tikriausiai ir yra siužetas bei aktoriai, silpniau (dėl
skonio reikalo) pasirodė šitos istorijos pateikimo būdai ir manieros, gal
retkarčiais norėjosi daugiau išspausti dramos, o ne lengvabūdiškumo, tačiau ir
tas lengvumas ir romantika nėra perspausti, sakyčiau, beveik subalansuoti. Drama
ateis į Lietuvos kino teatrus kovo mėnesį, gaila nebent kino teatrų, kai filmas
jau nutekėjęs ir išverstas į lietuvių kalbą. Bet ką padarysi...
Šiaip siūlyčiau filmą pažiūrėti tiems, kurie mėgsta gerą vaidybą, įdomius gyvenimiškai
neįprastus siužetus ir nori pamatyti nuogą Helen Hunt.
Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 79/100
Jūsų Maištinga Siela
Smagu, kad tamstą sužavėjo. Na, taip, Helen Hunt kaip tokio amžiaus visai nieko nuoga atrodo, vaidina aišku nepriekaištingai, jos malonus balsas ir labai graži tartis, tačiau pats filmas toooks nuobodus, kad vos ištempiau iki galo. Po jo iškart žiūrėjau "The Master" su Joaquin Phoenix, tai The Sessions palyginus su juo išvis tokiu skystimu patapo...Vertinciau 5/10.
AtsakytiPanaikinti