Sveiki, kino gerbėjai,
Šiandien noriu pristatyti ir pakomentuoti kino juostą, apie kurią tik
išgirdęs jau troškau pamatyti – tai naujausias Woody Allen darbas „Džesmina“ (kitur verčiama „Mėlynasis Jazminas“) (angl. Blue Jasmine) (2013). Puikiai įvertintas
tiek kino kritikų, tiek tarptautiniame Kanų kino festivalyje, o ir visai
neseniai Cate Blanchett gavo Oskarą ir dar daugybę apdovanojimų.
Esu matęs ne vieną ir ne penkis Woody Allen‘o filmus ir galiu pasakyti, kad
režisierius išsiskiria savotišku braižu, netikėtais siužeto vingiais,
stipriais, kitoniškais, įdomiais, subtiliais charakterio pateikimais. Ne vienas
garsus aktorius yra gavęs Oskarą, vaidindamas jo filmuose, todėl iš jo darbų
tikiuosi rafinuoto intelektualumo, netgi skanaus snobizmo.
„Džesmina“, nors ir smarkiai išgirta juosta, manding, pasirodė ypač
kitoniškas Allen‘o darbas. Po penkiolikos minučių susizgribau, kad žiūriu visai
ne Allen‘o juostą, o kažkieno kitą darbo, kadangi jame beveik nebuvo nieko „Aliniško“
– nei magiško realizmo, meilės trikampių, ginklo šūvių, intelektualių dialogų
apie operą, miesto grožį, netikėtų ir išbaigtų siužetinių vingių – nebuvo nieko,
kas įprasta Allen‘ui. Gal tai ir gerai, nes tai lyg ir žymėtų kitokį režisieriaus
posūkį kūryboje.
Apskritai galiu pasakyti, kad tai nėra geriausias Allen‘o filmas, bet,
vėlgi, tai yra skonio reikalas, tačiau pasigedau įdomesnio siužeto, kažkokių
netikėtų koreliavimų ir išsiskyrimų, pasirodė pasakojimas pernelyg vientisas,
nors ir stengtasi maišyti nuskurdusios milijonierės gyvenimo etapus
kontrastingai maišyti. Filmas nėra tuščias, tačiau toks jausmas, pažįstant
Allen‘ą, jog nuolatos kažko stinga, lyg kažkas tuojau įvyks netikėto, bet nieko
neįvyksta. Iš tikrųjų filmas laikosi tik ant vieno labai stipraus plauko – Cate
Blanchett, kuri sukūrė stulbinamai sudėtingą personažą – savanoriškos naivuolės,
išlepusios turtuolės vaidmenį, kuri praradusi mėgavimąsi gyvenimu, praranda ir
sveiką protą. Dar kur kas įdomesnis antraplanis psichologinis personažo
pasaulis – moteris, kuri didžiąją gyvenimo dalį nieko neveikė ir dėl to lyg ir
graužiasi, vadinasi, ji supranta savo naivumą, bet neleidžia sau būti kitokiai nei
yra iš tikrųjų... Išties apie šį personažą būtų galima parašyti itin įdomią
knygą, bet tai lik tik žiūrovų pasamprotavimui po seanso.
Šiaip filmas sveikintinas, tačiau ne toks įspūdingas, kokio tikėjausi. Šiaip
ar taip, galite ir nesutikti, bet Woody Allen turi savo kraityje ir geresnių
darbų.
Mano įvertinimas: 7.5/10
Kritikų vidurkis: 78/100
IMDb: 7.3
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą