Sveiki, kino gerbėjai,
Pamatyti kanadiečio režisieriaus Jason Reitman naujausią darbą „Darbo
diena“ (angl. Labor Day) (2013)
buvo didelė ambicija. „Viskas ore“, „Džuno“ ir „Ačiū, kad rūkote“ režisieriaus
naujausias darbas išties neprastas ir vertas dėmesio net geriausio gurmano
akies. Šis filmas, kaip ir visi šio režisieriaus filmai, skiriasi vieni nuo
kitų tiek siužetais, tiek atmosfera, kad „iš akies“ net nepasakysi, kad šiuos
filmus režisavo vienas ir tas pats žmogus.
„Darbo diena“ – tai kriminalinio pobūdžio pasakojimas apie meilę, bet
geriausia jame yra tikriausiai tai, kad kriminalinė siužeto linija neužgožė
subtilios meilės istorijos, kuri tik iš pirmo žvilgsnio atrodo neįtikinama, bet
subtiliai psichologiškai motyvuota. Adelė – vieniša motina, kuri seniai
neturėjo jokio vyro, vengia bet kokio viešumą ir saugo savyje persileidimų skaudulius,
palikto vyro žaizdas. Prekybos centre prie jos ir sūnaus prieina pašautas
vyriškis ir ji yra priversta šį vyriškį parsivežti į savo namus, vaidinti
įkaitus, kol galiausiai per labai trumpą laiką jie vieni prie kitų prisiriša.
Istoriją pasakoja Adelės sūnus Henris, kurio brendimo etapas ką tik
prasidėjęs. Jo pasakojimas erotizuotas, kartais subtiliai bauginantis. Čia tikriausiai
dėkoti už įtaigumą, subtilumo akimirkas, žvilgsnius, prisilietimus derėtų
operatoriams, kurie išties pagavo istorijos pasakojimą per mistifikuotą vaiko
sąmonę. Kadangi ši istorija pasakojama per berniuko sąmonę, tai ji gali būti
šiek tiek hiperbolizuota, neatitinkanti tikrovės lygmens, tą mes iš filmo ir
matome. Tai įdomus, intriguojantis ir kartu skaudus pasakojimas. Šiaip nelabai
mėgstu tokias pagrobimo ir meilės istorijas, bet šįkart režisieriui viskas
pavyko ir toks variantas man labai tiko ir patiko.
Kadrai iš filmo "Darbo diena".
Filme pasirodo viena talentingiausių šios kartos populiariųjų aktorių -
Kate Winslet, kuri už šį vaidmenį susilaukė „Auksinio Gaublio“ nominacijos kaip
geriausia kino aktorė. Na, ir išties, jos būvimas dramos žanro filmuose tampa
kažkokiu nenutrūkstamu stebuklingu natūralumo reginiu. Jau vien dėl to galima
žiūrėti šį filmą. Na, pagarba ir kitiems šio filmo aktoriams. Apskritai filmas
mane įtraukė, išlaikė dėmesį, suteikė pabaigoje begalės jausmų, bet
sentimentalia istorija taip pat filmo nepavadinčiau. Tiesiog tai skonio
reikalas ir man šis filmas atitiko mano kino parametrus.
Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 52/100
IMDb: 6.9
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą