Sveiki, skaitytojai,
Tikriausiai ne aš
vienas ilgai laukiau islandų režisieriaus Baltasar Kormakur naujausio filmo „Everestas“ (angl. Everest) (2015). Tiesą sakant, manęs nė kiek nebestebino pasirinkta
išgyvenimo biografinė istorija, kuri 1996 metais sukėlė ištisą bangą diskusijų
apie įvykusią tragediją, kopiant į aukščiausią pasaulio kalną Everestą, dar
kitaip vietinių vadina Džomulunga. Filmas jau spėjo nuaidėti per Lietuvos kino
teatrus ir pasaulį, jį gerai įvertino tiek kino kritikai, tiek paprasti
žiūrovai.
Viena iš populiarumo
priežasčių tikrai nebuvo islandiška režisieriaus pavardė, kuri galbūt buvo
labiau žinoma užkietėjusiems kino gurmanams, bet veikiau ištisa virtinė vienų
ryškiausių nūdienos aktorių, kurie sutiko atlikti netgi visai menkus
antraeilius vaidmenis, kad tik nusifilmuotų šiame filme. Filmas išties geras –
scenarijumi, aktoriais ir, žinoma, neprasta režisūra. Šaltis, vėjas, noras
pasiekti viršūnę išties stebina. Stebina ir tai, kad veikėjai nelabai žino,
kodėl jie kopia į Everestą, kai kurie nutyli, kai kurie tiesiog nebeturi
gyvenime aiškaus tikslo ir vienintelė jų kelionė žemėje lieka kopimas.
Žinoma, filmas
ganėtinai komercinis ir visai ne dėl didžiulės reklaminės kampanijos, bet pati
režisūra dvelkia amerikietiška produkcija – tokio braižo istorijų kino
istorijoje galima priskaičiuoti ne vieną dešimtį ir visi jie daugiau ar mažiau
verti žiūrėjimo. Tai šalta, atšiauri ir tragiška istorija, kuria labai lengva
patikėti, kadrai įtikina, filmuota taip pat gana ekstremaliomis sąlygomis, –
žodžiu, režisierius tikrai susipažinęs su išlikusių gyvųjų liudijimais,
memuarais ir kuo įtaigiau stengėsi mums perteikti alpinistų tragediją. Vienas jautriausių
momentų filme būna žmogaus apsisprendimas likti kalno papėdėje, kai ryšio
susisiekimo prietaisais žmonės atsisveikina su mylimaisiais – tai tiesiog
sunkiai suvokiama, jog taip būta iš tikrųjų... Šiaip filmas vertas neblogo vakaro.
Mano
įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis:
64/100
IMDb: 7.3
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą