Filmas: "Mamytė" / "Mommy"

Sveiki, skaitytojai,

Tikriausiai jau sužiūrėjau visus, kokie tik yra iki šiol pasirodę kanadiečio jaunojo kino korifėjaus Xavier Dolan filmai, paskutinis iš jų buvo „Kino pavasario“ perliukas pavadinimu „Mamytė“ (angl. Mommy) (2014). Režisierius niekaip neišsikvepia ir jau šiuo metu mums ruošia net dvi naujas juostas, viena iš jų bus su anglų garsiais aktoriais, o kitas – su garsiausiais prancūzų aktoriais, režisieriui dar ne teko dirbti su mega žvaigždėmis, nekantrauju pamatyti naujausius jo darbus, o štai „Mamytė“ vėlgi mane mielai nustebino, kad beliko tik džiaugtis kiekvienu kadru iki paskutinio kadro.

Kaip visada Xavier Dolan nevengia provokuoti, intymiai balansuodamas tarp žmogaus ryšių, šįkart jis lyg ir grįžta iš dalies prie savo debiutinio filmo „Aš nužudžiau savo motiną“ (2009) ir vėl gliaudo sūnaus ir motinos santykius, tik skirtumas toks, kad nebėra homoseksualumo motoro, kuris visada būdavo būtinoji šio režisieriaus filmų dalis. Tačiau nuo to intrigos nemažiau, nes santykiai tarp hiperaktyvaus išstypėlio ir infantiliosios motulės tikrai nėra tipiniai – abu atbukusiais „galais“, pavojingais svinguojantys tarp seksualumo, brutalumo ir atsakomybės stokos. Į šių santykių mazgą dar įsivelia ir smarkiai mikčiojanti kaimynė, kuri tampa pavojinga jau nusistovėjusių santykių vandenyje. Sutrikusio elgesio Stevenas tiesiog daugelį šokiruoja savo neatsakingu ir brutaliu elgesiu, dar labiau – motinėlė, kuri visa tam lyg ir pritaria. Žodžiu, sudėtingi motinos ir sūnaus santykiai, grįsti socialinių įgūdžiu stoka, paverčia juos komiškais, bet kartu sau ir aplinkai pavojingais personažais. Tiesiog neįtikėtinai gera vaidyba, tiek jaunojo Antoine-Oliver Pilon, tiek puikiosios kaimynės Suzanne Clement, bet per vis labiausiai įsiminė nerealioji mamytė, kurios vaidmenį sukūrė jau ir kituose režisieriaus projektuose dalyvaujanti Anne Dorval.

Šiaip filmas įtraukiantis, neeilinis talentas pasakoti, rodos, apie tokius paprastus ir kartu sudėtingus dalykus, kaip šeimos santykiai. Ir dar taip užburiančiai, kai atrodo, jog netrukus kažkas įvyks išties pavojingo ir nedovanotino. Kaip visada nuostabus garso takelis, kuris tampa kadrų poetikos elementu, šįkart buvo pasistengta ir su netipiniu vaizdo formatu, kuris susiaurina ir kartu išplečia pasakojimo ribas. Tiesiog lenkiu galvą.

Mano įvertinimas: 10/10

Kritikų vidurkis: 74/100

IMDb: 8.1

Jūsų Maištinga Siela