Sveiki,
Yra tokių kino filmų kasmet
„Kino pavasaryje“, kurių pamatęs vien antraštę, žinai, kad privalai pamatyti ir
viskas. Vienas iš tokių filmų buvo Venesuelos režisieriaus Lorenzo Vigas „Iš toli“ (ispn. Desde Alla) (2015), kuris pelnė Venecijos kino festivalyje „Auksinio
liūto“ apdovanojimą. Eidamas į tokį karališkai apdovanotą filmą tikėjausi
paties geriausio, tačiau kuo didesni lūkesčiai, tuo didesnis būna nusivylimas.
Iš tikrųjų man „Iš toli“
priminė prieš kelerius metus tame pačiame „Kino pavasaryje“ rodytą analogišką
prancūzų dramą „Vaikinai iš Rytų“, kur prostitucija užsiiminėjantys emigrantai
iš Rytų bloko parsiduoda Paryžiaus gatvėse, ir galiu pasakyti, kad anas filmas
man patiko kur kas labiau nei „Iš toli“. Tiesa ir tai, kad „Iš toli“ nėra
filmas apie prostituciją, nors elementų tam tikrų esama, tai filmas ne apie
gėjus – būta tokiu antireklamų: „neikite, filmas skirtas gėjams“. Iš esmės tai
gana subtili ir psichologiškai pagrįsta drama, kurioje daug intymumo, „silpnų
nervų“ žiūrovams sunku regėti, kad pagyvenęs dantų protezų meistras
masturbuojasi prie gatvės paauglių, tačiau mes tik pirmame plane matome pasekmes
– akivaizdų seksualinį potraukį, grįstą jaunystės geiduliu ir pinigais, vėliau
peraugantį į keistą „prisijaukinimą“. Pirmame plane tai atrodo gana tiesmuka,
tačiau kas gi vyksta iš tikrųjų? Gatvės jaunuolis trokšta gero gyvenimo ir
pamiršti kalėjime sėdintį tėvą, pagyvenęs vyras, persekiojantis savo maklerį
seną tėvą, trokšta jo mirties, nes tikriausiai kažkada jo nepriėmė tokio, koks
jis yra. Jaunuolis išpildo pagyvenusio vyro troškimą ir iš tikrųjų atkartoja
savo tėvo kelią, homoseksualus vyras jį „pririšo“ suteikdamas tam tikras
tėvystės sąlygas, kurių jis neturėjo, nors jos nesuvoktos, pasiklydusios
erotikoje...
Režisieriui subtiliai
pavyko dviem sluoksniai nupasakoti socialinę Karakaso įvairenybę, nutvieksti
LGBT temą, tačiau kartu logiškai pagrįsti vaizdinius ir įvykius kaip prastų
veikėjų santykiais su tėvystės stoką. Iš vienos pusės filmas tuo ir patiko, kad
galima pateisinti ir žavėtis herojais, o iš kitos – įvykiai šiek tiek
monotoniški, norėjosi didesnio psichologinio spaudimo žiūrovui, veržlesnio,
labiau šokiruojančio polėkio, koks pasirodė esąs filmas „Vaikinai iš Rytų“. Nors
čia tikriausiai aš vienas ištroškęs to šokiravimo, kai kam, mano akimis,
akivaizdžiai visko buvo per daug – kino salėje kilo žmonės ir išėjo, negalėję
pakęsti erotinių homoseksualių vaizdų. Tada pagalvojau: „Dieve, ar Jūs tiesiog
per „skysti“, ar tiesiog nepaskaitėte aprašo prieš eidami į filmą?“
Mano
įvertinimas: 7.5/10
Kritikų vidurkis: 88/100
IMDb: 6.8
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą