Sveiki, skaitytojai,
Daugeliui visgi patiko „Kino
pavasaryje“ pristatyta novatoriška prancūzų siaubo drama „Šviežiena“ (pranc. Grave)
(2016), kuri iš esmės pasakoja lyg apie jaunos studentės transformaciją, lyg ir
apie šiuolaikinį vampyrizmą, lyg ir apie kanibalizmą, lyg ir apie zombius. Savo
šaltumu ir natūralumu šis filmas kiek man priminė švedų ekranizaciją apie
vampyrų mergaitę „Įsileisk mane“, kuris Lietuvoje buvo sulaukęs gana gerų
reitingų, todėl, manau, kad šis filmas taip pat turėtų prasiveržti.
Scenaristai ir režisierė
daugiau šiame filme eina ne per siaubą, kiek per psichologinius žmogaus virsmo
parametrus, todėl beveik natūraliai perteikta jaunųjų studentų gyvenimo aplinka
nenuvilia makabriškais kraštutinumais. Priešingai – veterinariją studijuojančios
seserys gana skirtingos, tačiau pamažu paaiškėja, kad jos dievina žalią mėsą. Pagrindinė
veikėja Džustina pamažu ima ryti šviežios mėsos gabalus ir neatskirdama seksualinio
geismo nuo žmogienos ima virsti keistu nesivaldančiu monstru. Didžiulį siaubo
efektą kelią ne žalios mėsos valgymas, kiek fizinių kūnų vaizdavimas: niežai,
besilupanti oda, gyvūnų skerdimas... Silpnų nervų žiūrovams tai šioks toks
išbandymas.
Gerai, kad filmas išliko
europietiškos tradicijos ir nepasuko holivudiniu pataikavimo keliu, kada viskas
struktūriškai nuspėjama ir apgalvota. Ką norėjo pasakyti filmas „Šviežiena“? Kad
tarp mūsų gyvena žmogėdros? Nemanau. Tai tik kitokio tipažo pramoginė istorija,
kuri vargu, ar kuo skirtųsi nuo „Drakulos“, kuris taip pat buvo skirtas tiesiog
pramokai. Žinoma, filmo paralelines prasmes galima laužti iš piršto, kiek tik
reikia, tačiau reikia tikriausiai mėgautis gerai perteiktu siaubeliu ir mažiau
galvoti apie prasmių užkulisius.
Mano
įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 81/100
IMDb: 7.4
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą