Eurovizija 2017: Pirmasis pusfinalis (įspūdžiai ir komentarai)

Sveiki, 

Be didesnio entuziazmo vakar pažiūrėjau pirmąjį „Eurovizijos“ pusfinalį, kuriame Lietuvos atstovai nepasirodė. Įspūdžiai buvo dviprasmiški, kadangi taip ir nepamačiau, kas šiemet galėtų laimėti šį konkursą. Švedų atstovas su gana smagia daina? Galbūt, tačiau jo didžioji dalis pasirodymo buvo labai mechaninė, tiesiog be aistros, todėl jau po pusės minutės nusibodo... Bet kokiu atveju, manau, finale jis žais itin aukštomis simpatijų žiūrovams kortomis.

Iš esmės nebegaliu pakęsti besielių staugiančių eurovizinių divų, kurios išverčia plaučius ir gerklas į antrą pusę, o pati daina nieko nesako, nes joje nei melodijos, nei kažkokio įdomesnio turinio – Gruzijos atstovė, Albanijos atlikėja, tiesiog taip stengėsi su savo nykiomis ir nieko nesakančiomis baladėmis, kad nė skurdžiu žodeliu negaliu apibūdinti jų kūrinių. Už ką turėjo balsuoti klausytojai? Už gerkles, kurios neįspūdingos? Vienintelė diva šiame pusfinalyje visgi pasirodė Lenkijos atstovė, kuri lyg ir dainavo taip pat iš serijos visiškai neįspūdingą baladę, tačiau jos profesionalumas (kurį pastebėjo ir komentatorius Darius Užkuraitis) stelbė patį kūrinį, nes ji labai susigyveno su kūriniu. Lenkijos patekimas į finalą labai teisingas ir žiūrovai „nepasimovė“ ant netikrų scenos divų – Gruzijos ir Albanijos.

Nemažai diskusijų namuose sulaukė Portugalijos atstovas, kuris lyg ir demonstravo Cezarijos Evoros stilių, tačiau scenoje dėl ryškiai kažkokių sutrikimų atkreipė į savo vidinę energetiką žiūrovų dėmesį. Tačiau jis nebuvo mano favoritas, bet jo patekimas į finalą nenustebino, kaip nenustebino ir Graikijos patekimas (gryni politiniai sumetimai), nes graikės pasirodymas pasirodė absoliučiai nevertas net karvės kanopos – viskas mirtinai pigu, euroviziškai nudėvėta, o tie pusnuogiai šokėjai tiesiog vimdė dėl nesuderinamo kokteilio su muzikos turiniu ir ritmu. Ką absoliučiai priešingai demonstravo Kipras, kurio išskirtinę melodiją jau norėjau niūniuoti pakartojimų metu ir tai buvo viena pirmųjų dainų, kurią norėjosi „pasiYouTubinti“.

Kalbant apie Islandijos pasirodymą – absoliutus bejausmis ledas. Kai parodė atlikėją, pirmiausia pamačiau išlipusius pro suknelės pjūvį didelius papus ir tik vėliau šiaip ne taip tarp jų, šiek tiek aukščiau, radau blondinės galvą. Papai ir liko papais net pasirodymų ir pakartojimų metu. Europa absoliučiai neįvertino subtiliosios suomės, kuri beveik smilgevičiūtiškai atliko suomišką dainą apie strazdą. Nei papai, nei strazdas nepateko į finalą. 

Keista belgės daina, kuri lyg ir įdomi, lyg ir dar neatrasta manųjų ausų visgi prasiskynė kelią į finalą. Ir gerai. Perspjovusi dalį netikrų eurovizinių divų, atlikėja negalinti pasigirti top modelio išvaizda, tačiau dėl savo savitumo praėjo kartu su atlikėja iš Azerbaidžano, kuri absoliučiai man nepatiko nei išvaizda, nei savo daina apie skeletus. Viską papuošė tikriausiai Lolitos Zero draugelis iš Makedonijos, kuris savo priauginta kasa vaikė, atsiprašau, muses nuo karvašūdžio, nes vokaliai atrodė kaip gyvas ekstravagancijos kalakutas puode – nei čia estetikos, nei čia charizmos, labiau priminė tą mano nemėgstamą parodijų atlikėjų grupę, kuri kasmet vizgina vis ką nors šiame konkurse, tačiau nei dainos, nei dar kažko daugiau neparodo, galiausiai tokie tiki, kad konkursą žiūri vien gėjai ir už tai jį praspirs į finalą. Nepraspyrė, bet įvertino kūrinį, o kūrinys ir atlikimas prastas, kad net „Pūko“ radijo nevertas. Štai įdomioji armėnė iškart dėl savo vidinės charizmos ėmė ir praėjo. Nepamenu net apie ką daina, nes ji man tikrai nepatiko, tačiau pats pasirodymas ir šokis įsiminė ne tik man. 

Slovėnas Omar 2005 metais, kai „Eurovizija“ vyko irgi Kijeve, jis tuokart dainavo kur kas geresnę dainą. Gal dėl klasikinio stiliaus šįkart ir nepraėjo į finalą, tačiau jo dieviškai geras balsas ir esu jo gerbėjas, nors, sakau, ši daina ne tokia jau ir gera, jeigu priminė mūsų Lacko iš Šilutės (vėliau panašumą patvirtino laidos komentatorė). Žinoma, mano mėgstamiausia vakaro favoritė nepateko į finalą. Kur tau pateks, juk pirmiausia žygiuoja karnavalas ir tik vėliau jau geros dainos, tik tų gerų dainų buvo labai jau mažai. Čekijos Respublikos atlikėja su daina „My Turn“ tiesiog nuo pirmųjų dainavimo natų privertė įtempti ausis – gražus kūrinys, atlikimas, jausmas, saugumas, profesionalumas, o ne pasimaivymas ir demonstravimas dėl patetikos. 

Daug kas dievagojosi, kad nepateko Latvijos atlikėja. Iki jų pasirodymo buvau įsitikinęs, kad jie pateks labai lengvai (jei lietuviai būtų balsavę, būtų patekę), tačiau, mano akimis, jų pasirodymas buvo nuobodus ir silpnesnis, nei filmuotas Latvijoje, kai vyko finalas. 

Ką gi, siūlau paklausyti man labiausiai patikusių kūrinių.

Martina Barta – My Turn (Čekija)

Hovig – Gravity (Kipras)

Jūsų Maištinga Siela