Filmas: "Titanė" / "Titane"

 

Sveiki,

 

Prancūzų režisierė  Julia Ducournau tikriausiai užkietėjusiems kino gurmanams pažįstama kaip novatoriško siaubo trilerio „Šviežiena“ (2016) kūrėja. Anuomet pavaizdavusi be stebuklingų ir ypatingų galių merginą, kuri tiesiog mėgsta valgyti žmogieną, režisierė pritraukė savo kūriniu nemažai susidomėjusių, o naujausias darbas „Titanė“ (pranc. Titane) (2021) sudrebino forumus diskusijomis apie tai, kaip efektingai ir gluminančiai nepatogiai pavaizdavo jauną moterį, kuri susilaukia kūdikio nuo automobilio. Filmas Kanuose pelnė pagrindinį Auksinę palmės šakelės apdovanojimą.

 

Pagrindinis filmą reprezentuojantis žodis yra „nepatogus“. Ir tas, žinoma, tiesa. Režisierė randa būdų perteikti siaubo idėjas įtaigiai. Pagrindinė veikėja Aleksė dar būdama vaikas patenka į avariją ir jai į galvą įmontuojama plieninė plokštelė, kuri pakeičia jos gyvenimą. Galiausiai vieną dieną, šokdama viliotinius ant automobilių, ji metaliniu plaukų iešmeliu perduria jį įsimylėjusį fanatiką vaikiną. Galiausiai sužinome, kad tai nebe pirmoji Aleksės auka ir mieste jau ieškomas visas pulkas panašiai nužudytų jaunuolių. Galiausiai paskelbiamas Aleksės atvaizdas ir merginai reikia bėgti, todėl ji keičia savo išvaizdą, kol galiausiai pakliūna pas gaisrininką Vincentą, kuris Aleksį laiko savo mirusiu sūnumi. Negana to, Aleksė dar ir laukiasi nuo automobilio vaiko ir bando po džemperiais paslėpti nuolat augantį pilvą, kad naujasis tėtukas neįtartų ją esant ne tik moterimi, bet dar ir nėščia.

 

Iš tikrųjų režisierė remiasi jusliniais kūno pojūčiais. Žiūrovas stebi Aleksės kūną, įrištą po lipnia juosta, iš spenelių ir tarpukojų bėgantis juodas tepalas sufleruoja, kad Aelksė patiria transformaciją ir jos žmogiškasis biologinis kūnas nešioja ne visai žmogaus vaisių. Filmas iš vienos pusės yra siaubo trileris, iš kitos – mokslinė fantastika, kuri bando apmąstyti žmogaus biologijos kryžminimą su technologijomis. Visi tie implantai mūsų kūne t. y. silikonai, botulinas, plastikiniai ir plieniniai sutvirtinimo varžtai apauginti mūsų mėsa iš esmės keičia ne tik natūralų žmogaus organizmą, bet ir psichiką. Režisierė bando perteikti tą žmonijoje esantį lūžį, kada plieno implantas susikryžminęs su organizmu pagimdo antžmogį. Ir koks tas antžmogis bus? Sunku kol kas pasakyti.

 

Pagrindinį vaidmenį filme sukūrė iki tol beveik niekam nežinoma aktorė Agathe Rousselle, kuri įtaigiai perteikė Aleksės vaidmenį, pilną kūniškojo skausmo ir erotikos, lesbietiškų sekso žaidimų ir viliotinio ant automobilių. Visgi režisierė kurdama mutantės titanės istoriją įpina ir freakinių psichologinių momentų. Gaisrininko sūnaus gėjaus netekusio Vincento psichologija ne mažiau keistai bauginanti. Netekties skausmas ir vyro saviapgaulė geba į sūnaus vietą absorbuoti Aleksę kaip pakaitalą, kitaip sakant, Aleksė yra psichologinis implantas, kuris palaiko Vincento gyvenimą. Bendriausia prasme filmas šiurkščiai perteikia fiziniame ir dvasiniame lygmenyje įsileidžiamus implantus, kurie pakeičia žmogų iš esmės. Filmas išradingas, ekspresyvus, jį sunku vertinti ir įvertinti, tačiau tikrai nepaliks abejingų. Kažkuo man priminė siaubo filmą „Ateities nusikaltimai“, kur technologijos, po kurių skalpeliais gulasi žmonės pjaustymuisi, kad per skausmą patirtų orgazmą, tačiau „Titanė“ nepalyginamai įtaigesnis filmas.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 75/100

IMDb: 6.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Šviežiena" / "Raw" / "Grave"

Sveiki, skaitytojai,

Daugeliui visgi patiko „Kino pavasaryje“ pristatyta novatoriška prancūzų siaubo drama „Šviežiena“ (pranc. Grave) (2016), kuri iš esmės pasakoja lyg apie jaunos studentės transformaciją, lyg ir apie šiuolaikinį vampyrizmą, lyg ir apie kanibalizmą, lyg ir apie zombius. Savo šaltumu ir natūralumu šis filmas kiek man priminė švedų ekranizaciją apie vampyrų mergaitę „Įsileisk mane“, kuris Lietuvoje buvo sulaukęs gana gerų reitingų, todėl, manau, kad šis filmas taip pat turėtų prasiveržti.

Scenaristai ir režisierė daugiau šiame filme eina ne per siaubą, kiek per psichologinius žmogaus virsmo parametrus, todėl beveik natūraliai perteikta jaunųjų studentų gyvenimo aplinka nenuvilia makabriškais kraštutinumais. Priešingai – veterinariją studijuojančios seserys gana skirtingos, tačiau pamažu paaiškėja, kad jos dievina žalią mėsą. Pagrindinė veikėja Džustina pamažu ima ryti šviežios mėsos gabalus ir neatskirdama seksualinio geismo nuo žmogienos ima virsti keistu nesivaldančiu monstru. Didžiulį siaubo efektą kelią ne žalios mėsos valgymas, kiek fizinių kūnų vaizdavimas: niežai, besilupanti oda, gyvūnų skerdimas... Silpnų nervų žiūrovams tai šioks toks išbandymas. 

Gerai, kad filmas išliko europietiškos tradicijos ir nepasuko holivudiniu pataikavimo keliu, kada viskas struktūriškai nuspėjama ir apgalvota. Ką norėjo pasakyti filmas „Šviežiena“? Kad tarp mūsų gyvena žmogėdros? Nemanau. Tai tik kitokio tipažo pramoginė istorija, kuri vargu, ar kuo skirtųsi nuo „Drakulos“, kuris taip pat buvo skirtas tiesiog pramokai. Žinoma, filmo paralelines prasmes galima laužti iš piršto, kiek tik reikia, tačiau reikia tikriausiai mėgautis gerai perteiktu siaubeliu ir mažiau galvoti apie prasmių užkulisius.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 81/100

IMDb: 7.4

Jūsų Maištinga Siela