Sveiki,
Prancūzų režisierė Julia Ducournau tikriausiai užkietėjusiems
kino gurmanams pažįstama kaip novatoriško siaubo trilerio „Šviežiena“ (2016)
kūrėja. Anuomet pavaizdavusi be stebuklingų ir ypatingų galių merginą, kuri
tiesiog mėgsta valgyti žmogieną, režisierė pritraukė savo kūriniu nemažai
susidomėjusių, o naujausias darbas „Titanė“ (pranc. Titane) (2021)
sudrebino forumus diskusijomis apie tai, kaip efektingai ir gluminančiai
nepatogiai pavaizdavo jauną moterį, kuri susilaukia kūdikio nuo automobilio.
Filmas Kanuose pelnė pagrindinį Auksinę palmės šakelės apdovanojimą.
Pagrindinis filmą
reprezentuojantis žodis yra „nepatogus“. Ir tas, žinoma, tiesa. Režisierė randa
būdų perteikti siaubo idėjas įtaigiai. Pagrindinė veikėja Aleksė dar būdama
vaikas patenka į avariją ir jai į galvą įmontuojama plieninė plokštelė, kuri
pakeičia jos gyvenimą. Galiausiai vieną dieną, šokdama viliotinius ant automobilių,
ji metaliniu plaukų iešmeliu perduria jį įsimylėjusį fanatiką vaikiną. Galiausiai
sužinome, kad tai nebe pirmoji Aleksės auka ir mieste jau ieškomas visas pulkas
panašiai nužudytų jaunuolių. Galiausiai paskelbiamas Aleksės atvaizdas ir
merginai reikia bėgti, todėl ji keičia savo išvaizdą, kol galiausiai pakliūna
pas gaisrininką Vincentą, kuris Aleksį laiko savo mirusiu sūnumi. Negana to,
Aleksė dar ir laukiasi nuo automobilio vaiko ir bando po džemperiais paslėpti
nuolat augantį pilvą, kad naujasis tėtukas neįtartų ją esant ne tik moterimi,
bet dar ir nėščia.
Iš tikrųjų režisierė
remiasi jusliniais kūno pojūčiais. Žiūrovas stebi Aleksės kūną, įrištą po
lipnia juosta, iš spenelių ir tarpukojų bėgantis juodas tepalas sufleruoja, kad
Aelksė patiria transformaciją ir jos žmogiškasis biologinis kūnas nešioja ne
visai žmogaus vaisių. Filmas iš vienos pusės yra siaubo trileris, iš kitos –
mokslinė fantastika, kuri bando apmąstyti žmogaus biologijos kryžminimą su
technologijomis. Visi tie implantai mūsų kūne t. y. silikonai, botulinas,
plastikiniai ir plieniniai sutvirtinimo varžtai apauginti mūsų mėsa iš esmės
keičia ne tik natūralų žmogaus organizmą, bet ir psichiką. Režisierė bando
perteikti tą žmonijoje esantį lūžį, kada plieno implantas susikryžminęs su
organizmu pagimdo antžmogį. Ir koks tas antžmogis bus? Sunku kol kas pasakyti.
Pagrindinį vaidmenį filme
sukūrė iki tol beveik niekam nežinoma aktorė Agathe Rousselle, kuri įtaigiai
perteikė Aleksės vaidmenį, pilną kūniškojo skausmo ir erotikos, lesbietiškų
sekso žaidimų ir viliotinio ant automobilių. Visgi režisierė kurdama mutantės
titanės istoriją įpina ir freakinių psichologinių momentų. Gaisrininko
sūnaus gėjaus netekusio Vincento psichologija ne mažiau keistai bauginanti.
Netekties skausmas ir vyro saviapgaulė geba į sūnaus vietą absorbuoti Aleksę
kaip pakaitalą, kitaip sakant, Aleksė yra psichologinis implantas, kuris
palaiko Vincento gyvenimą. Bendriausia prasme filmas šiurkščiai perteikia
fiziniame ir dvasiniame lygmenyje įsileidžiamus implantus, kurie pakeičia žmogų
iš esmės. Filmas išradingas, ekspresyvus, jį sunku vertinti ir įvertinti,
tačiau tikrai nepaliks abejingų. Kažkuo man priminė siaubo filmą „Ateities
nusikaltimai“, kur technologijos, po kurių skalpeliais gulasi žmonės pjaustymuisi,
kad per skausmą patirtų orgazmą, tačiau „Titanė“ nepalyginamai įtaigesnis
filmas.
Mano
įvertinimas: 7.5/10
Kritikų vidurkis: 75/100
IMDb: 6.6
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą