Sveiki,
Kada paskutinįkart
žiūrėjau kokią lietuvišką komediją? Tiesą sakant, nepamenu, nes visos jos buvo
labai stipriai nuviliančios, todėl pasirodę gana palankūs vertinimai Roberto
Kuliūno režisuotam pagal analogišką lenkų scenarijų filmui „Ko nežino vyrai“
(2022), man įsižiebė viltis, kad galbūt pagaliau išties lietuviškos komedijos
žanre įsižiebė naujas proveržis.
Yra dalykų, kuris nesikeičia.
Tai lietuviški komerciniai komedijos filmai. Atrodo, jog jis prieš dešimt metų
buvo toks koks ir šis, kuriame vėl švysteli už galimybę kokiame lofte
nufilmuoti kelias scenas atpažįstamos vietos ir Agnės Jagelavičiūtės veidas ar
dar kiokio TV ar radijo vedėjo balselis – viskas paskubom, kosmetiškai ir absoliučiai
pro šalį. Tą patį galvojau žiūrėdamas „Ko nežino vyrai“. Pirmąsias 2 minučių su
draugu laukėme, kada filmas pradės mus linksminti ir juokinti, tačiau be
arogantiško žurnalo redaktoriaus medinių juokėlių ir nesėkmių nieko nepamatėme.
Ir myžimas tarpuvartėje su geriausiu draugu, atleiskite, atrodė siaubingai
nuobodu, kaip ir patekimas pas būrėją, kuri, pažarsčiusi prieskonių, paverčia
redaktorių moterimi, nes šis neva nesupranta moterų pasaulio.
Klaikios temos, klaikios
situacijos ir beveik mediniai bajeriai. Tik Rimantė Valiukaitė perteikė kelias
išties kvatotis privertusias scenas, tačiau visas naratyvas laikosi ant XX
amžiaus amerikietiškų (kas kad lenkų sukurtas scenarijus) idėjų apie tai, kaip
apkeisti sielą su kūnu, kad galų gale pabaigoje įvyktų pagrindinio veikėjo
nuostatų ir vertybių pokytis. Šiuo atveju žaidžiama pačiais banaliausiais,
pačiais kvailiausiais vyrų ir moterų stereotipais kaip antai vaikščiojimas „ant
kablų“, liemenėlės dydis ir apsimetimai apie vyrų „kabinimo“ reikalus: iš
piršto laužti vyrų ir moterų slapti pokalbiai. Viskas eina per vieną ir tą patį
„galą“, nors ir bandoma čia nuskaidrinti tas banalybes kažin kokiu keistai ne
lietuviškos kultūros rėmuose perteikiamu žmogiškumu. Viską stelbia tas noras
perteikti karikatūriškai, lengvai ir blizgiai, turiu galvoje, tą neįprastą lyčių
kaitos situaciją kažin kaip amerikietiškos komedijos formomis, o pastaroji
lyčių situacija lietuviško kino kontekste tikriausiai nenagrinėta, bet
žiūrėdami su draugu pradėjome lenkti pirštus, kas kokias komedijas prisimename
ir kas kiek nuvokta, tapę kino kičo stereotipais.
Žodžiu, „Ko nežino vyrai“
buvo skaudžiai sužiūrėtas, nes jaučiausi apgautas dėl žadamos neblogos juoko dozės
ir gero turinio, bet filmą teko pabaigti keiksmais ir dzenbudistine savitvarda
duoti naują priesaiką, jog vėl nežiūrėsiu dešimt metų lietuviškos komedijos.
Mano įvertinimas: 3/10
IMDb: 6.9
Jūsų Maištinga Siela
Autorius pašalino šį komentarą.
AtsakytiPanaikintiPo vedybų mano gyvenimas tapo labai sunkus, vyras pradėjo vytis kitas moteris, nes po metų laukimo nedaviau jam vaikų. Mačiau, kaip mano santuoka subyrėjo. Aš padariau viską, kas įmanoma, kad pakeisčiau situaciją, bet niekas nepadėjo, kol nesutikau daktaro Makha, dvasinio gydytojo. Dr Makha išgelbėjo mano gyvybę ir santuoką. dabar turiu 2 vaikus. Esu dėkingas daktarui Makhai, todėl palieku savo atsiliepimus visiems, kurie turi santuokos ir vaisingumo problemų. KONTAKTAS
AtsakytiPanaikinti📧paštas: makharituals@gmail.com
Whatsapp: +1(815)564-3618