Mano geriausių matytų filmų 2022 TOP 10! (Ir ne tik!)

Sveiki,

 

Apmąstydamas savo 2022 metų matytų filmų derliu galiu drąsiai teigti, kad aptingau rimtam ir geram kinui. Iš vienos pusės po darbų nebesinori gliaudyti kažko itin sudėtingo, iš kitos pusės dažnai ir to paties laiko nebelieka. Ypač apmaudu, jog savotiškai jaučiuosi išdavęs pagrindinius gerojo kino festivalius, bet, nepaisant visko, teko pamatyti ir tokių kino juostų, prie kurių sugrįždavau mintimis apmąstyti visas prasmes ir potekstes. Šiandien Naujųjų metų išvakarėse pasidalysiu savo TOP 10.

 

1.      Viskas iškart ir visur (Everything Everywhere All at Once)

Didžiausią įspūdį padaręs filmas, kuris, tiesą sakant, nurovė stogą. Šitaip mąstyti ir perteikti (vau!). Šiaip nesitikėjau, jog pirmąją vietą užims kažkas iš masinio kino filmų, tačiau, mano akimis, tai daugiau nei masinis filmas. Visų pirma, jis neatitinka nei naratyvo, nei idėjos, nei kitų masiniam kinui būdingų elementų, nebent... dinamiškas vizualumas ir spalvos (ir šiek tiek motinos ir dukters apsikabinimų).

2.      Vestuvės (Wesele)

Vienas labiausiai ir taikliausiai sudirginusių ir paveikusių filmų, ir jis priklauso lenkams. „Vestuvės“ buvo pilnos seksizmo, homofobijos, antisemitizmo ir aš suprantu režisieriaus norą pašiepti tariamas ir kiek perdėtas lenkų krikščioniškas vertybes kitų tautų atžvilgiu. Kartais atrodė, kad tai net ne vestuvės, o mafijos Valpurgijos naktis, kuri efektingai verčia mąstyti: o kodėl jie yra tokie, kokie yra?

3.      Didžioji laisvė (Grosse Freiheit)

Taikliai, jaudinančiai ir retsykiais nepatogiai perteikti XX amžiuje homoseksualų santykiai kalėjime. Labai patiko ir detalės, ir naratyvas, ir filmo pabaiga, bet užvis labiausiai aktoriaus Franz Rogowski pasirodymas.

4.      Drąsiau drąsiau (C‘mon c‘mon)

Juodai-baltas filmas perteikia subtilius vyro ir vaiko santykius. Geras aktoriaus Joaquin Phoenix pasirodymas, o pats filmas toks... melancholiškas ir tyras, kad belieka tik mėgautis juo kaip Bethoweno muzika. Kadangi labai mėgstu tokius filmus, tai negalėjau neįtraukti tarp geriausių.

5.      Kalnai gali pasislinkti (Mountains May Depart)

LRT kinų režisieriaus kūrybai surengtoje retrospektyvoje galėjome pamatyti geriausius darbus, įskaitant ir man patikusį „Balčiausi yra pelenai“, tačiau „Kalnai gali pasislinkti“ man sukėlė dar daugiau emocijų. Prisiminiau, su kokia viltimi iš 1999 metų mes žengėme į naująjį tūkstantmetį, tačiau su kokia viltimi tai darė patys kinai, pamatysite šiame filme.

6.      Liūdesio trikampis (The Triangle of Sadness)

Nepaisant to, kad ne visiems šis filmas patiko, man jis puiki perspausta socialinė satyra, kur pilna humoro, veidmainiškų socialinių vaidmenų, karikatūrinių veikėjų. Nors antroji filmo pusė šiek tiek nuvylė, tačiau visumoje vienas įsimintiniausių šiemet.

7.      Tu nebūsi viena (You Won't Be Alone)

Kontraversiškai pasitiktas filmas, kuris kėlė daug kam nepatogius jausmus. Man jis vienas originaliausių siaubo filmų šiemet, kažkiek energetine prasme panašus į novatoriškąją „Raganą“. Kas čia puiku? Daug raganiškų liaudies motyvų, Brolių grimų pasakų siaubas ir mažabiudžetis efektingas grimas, kuris ilgam palieka įspūdį.

8.      Išganymo aikštė (Plac Zbawiciela, 2006)

Jau senstelėjęs lenkų filmas, bet vis dar labai gerai rezonuoja. Apie lenkų jaunas poras, kurios netenka savo būstų, neišmanydami nekilnojamojo turto rinkos ir susidurdami su kvailais bankrotais. Filme skaudžiai paveikiami poros tarpusavio santykiai, o anyta, tiesiogine to žodžio prasme, gali savo marčiai tapti pajuodėle Vingienė.

9.      Svečiuose / Nieko nesakyk (Gæsterne)

Šiemet Kino pavasaryje parodytas siaubo trileris daugelį nepaliko abejingų. Skandinavų siaubas turi daug parako ir nors filmo pabaiga daug ką suvėlė, tačiau bendras įspūdis labai geras, vis nepalioviau galvoti apie tai, kad perdėtas svetingumas gali ne tik rodyti perdėtą norą įsiteikti, bet ir realius psichinius sutrikimus.

10.  Atsiminimai (Memoria)

Lėtų apsukų filmas man priminė Tarkovskio filmus. Tai filosofinis filmas, apimantis labai daug religinių ir kitų konceptų. Kelionė per laiką ir atmintį. Labai lėtai, labai juslingai ir tapybiškai. Aišku, būta ir aštresnio, gal ir geresnio kino, bet norėjosi „Atsiminimus“ turėti metų dešimtuke. Jau vien Tildos Swinton pasirodymas ką reiškia!

P.S.

Taigi liko dar nemažai daug gerų filmų, kuriuos galėjau vienaip ar kitaip pastumdęs įmesti į šį dešimtuką. Kaip visada neįmanoma objektyviai visko apibrėžti, o gal ir nereikia, nes subjektyvumas irgi šį tą reiškia. Tarp metų geriausių priskirčiau ir „Eržilas“ (kitur verčia „Raudonoji raketa“ filmą apie senstantį porno aktorių, kuris taip ir neišmoko savo gyvenimo pamokų. Vengrų László Nemes filmas „Saulėlydis“ tikrai vertas dešimtuko! „Pirmoji karvė“ – nustebinęs filmas, Kino pavasario karšta naujiena „Saulėlydis“ irgi vertas dėmesio. Gaila, kad nepavyko vietos rasti ir „Šventasis voras“ filmui, kuris taip pat geras. Paliko įspūdį ir biografinis bandymas apie princesę Dianą „Spencer“, keturių žmonių pasikalbėjimas apie vaikų žudynes filme „Mišios“, siaubo filmas apie NSO „Ne“ bei dar nemažai kitų filmų.

Jūsų Maištinga Siela