Filmas: "Veronika" / "Verónica"

Sveiki,

Man jau seniai ne paslaptis, kad geriausi siaubo filmo kūrėjai toli gražu nėra amerikiečiai ir toli gražu ne japonai, o būtent ispanai. Jų naujasis ispaniškiesiems „Oskarams“, kitaip sakant, „Gojos“ apdovanojimui ne vienoje kategorijoje nominuota siaubo juosta „Veronika“ (ispan. Veronica) (2017) kraupo ne vieną žiūrovą. Tai rekonstruota tikra 1991 metais Ispanijoje nutikusi vienos šeimos storija, susijusi su apsėdimu, aišku, čia neišvengsime tam tikrų detalėmis pagražinimų, nes juk pasakojimas turi įgauti šiokią tokią filmo intrigą ir pavidalą.

Nežinau, kiek filme pavyko atskleisti ispanišką dešimto dešimtmečio atmosferą, bet tai tikriausiai ir nėra svarbiausia, svariausia iš šio filmo pasikrauti siaubo ir tirtėti. Jau teko susidurti su lietuviais skeptikais, kurie filmą spėjo nurašyti, tačiau man įspūdis išliko tikrai geras, tai tikriausiai lėmė žiūrėjimo aplinkybės – naktis, žvakės, namų tyla ir įsijautimas. Jeigu filmą būčiau žiūrėjęs saulėtą dieną, tada tikriausiai būtų gan slogus įspūdis.

Nepaisant visko, filmas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip vidutiniškas amerikietiškas filmas apie dvasių prisikvietimą, kai po to veikėjai deda į kelnes – neslėpkime, dalis tos amerikietiškos manieros režisūroje tikrai yra. Ir nesuprantu, ką filmas turi tokio kitoniško, bet režisieriui pavyko išgauti virpulį ir baugumą su tais pačiais nuvalkiotais manevrais, kurių šiaip jau nekenčiu. Gal tai ir yra režisūrinė meistrystė, o gal suveikė ispaniška atmosfera – nežinau, bet buvo tokių filme vietų, kada norėjosi į ką nors įsitverti.

Jaunoji aktorė, atlikusi pagrindinį Veronikos vaidmenį, pelnė Gojos apdovanojimą kaip geriausia debiutuojanti aktorė. Iš esmės filmas baugus, tik nuo jūsų įsijautimo ir pasirengimo priklauso šis emocijos pliūpsnis.

Mano įvertinimas: 8/10

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela