Sveiki,
Kaip
siaubo filmų žanro mėgėjas nuo pat vaikystės, vos tik pamatęs kokią nors
reklamą apie vaiduoklių apsėstus namus, sukirba jį kuo greičiau pamatyti. Tik po
to įsijungia racionalus protas, kad su siaubo žanru dažniausiai ateina prėskumas
arba totalus nusivylimas, tačiau vis tiek žiūriu, kad ir kas jame bevaidintų,
kad ir kokį nevykusį IMDb reitingą jis beturėtų... Panašiai ir su siaubo filmu „Vinčesterio košmaras“ (angl. Winchester) (2018), kuris, kaip teigia
anotacijos, realiai bando atpasakoti tai, kas dėjosi San Franciske 1906 metais.
Pasirodo, toks namas, primenantis keistą lėlių namų architektūrą su gotikiniais
Viktorijos epochos puošmenomis, iš tikrųjų egzistuoja ir ten – jau įprasta – iš
tikrųjų vaidenasi.
Žinoma,
šią biografinę juostą sunku laikyti apskritai biografine, nors ir analizuoti
dokumentai, dienoraščiai, liudijimai, tačiau pati pasakojimo struktūra ir
istorija yra tokia pasakinė ir pertransformuota vaidybiniam scenarijui, kad,
bent jau man, sunku susieti turinį su realiais įvykiais.
Filmas
išties labai patrauklus, labai mėgstu gotikinį Viktorijos laikų atmosferą,
prisodrintą kaip siaubo seriale „Pigios siaubo istorijos“, tačiau, kad filmas
būtų išties vykęs, turi būti puikiai pateikta istorija. „Vinčesterio košmaras“
turėjo puikią medžiagą, tačiau viskas prašapo klišių jūroje. Jau vien pirmieji
kadrai, prieš rodant pagrindinių aktorių vardų užrašus, kai motina su žvake
maklinėja tamsiais namo koridoriais rėkdama kaip nevisprotė Henrio vardą –
verčia sukti akis iš gėdos. Kalta ant to paties priekalo kalama kreiva klišinė
pasaga ir receptūra nieko nesiskiria nuo vidutinių štampinių filmų. Vėliau filme
visa tai pasitvirtina – vengiama bet kokių originalių sprendimų, nes
paprasčiausiai filmas skirtas rinkai, „patenkinti“ niekaip nepasitenkinančiai
masinei miniai. Štai siaubo religinis filmas „Motina!“, kuris absoliučiai
pasižymi crazy pateikimu ir idėja, išties
nubloškia ir sumakaluoja smegenis, nes filmas neužsakytas papasakoti namo
istoriją siaubo žanro rėmuose, todėl jis masėms ir nepatiko, nes „Motina!“
stipru, nes filmas verčia mąstyti, diskutuoti, ieškoti idėjinio pateisinimo, o „Vinčesterio
košmaras“... lieka parodomasis filmas, kuris galėjo būti skyrelyje „įdomioji
dokumentika“, kurios minios į kino teatrus paprasčiausiai neina žiūrėti, nes,
na, skamba pernelyg išsilavinusiai ir pramogų nemėgstančiai auditorijai.
Apskritai
kalbant, filmas klišių lipdinys, tačiau vieną jis iš tikrųjų užburiantį dalyką
turi. Tai namo atmosfera, tie gražūs mediniai baldai, kostiumai, laikmečio
detalės, šukuosenos ir netgi tas bendravimo teatralizuotas etiketas. Viskas plaukia
kaip puikių atmosferinių vaizdinių upelis, kuriame smagu turkštis, bet, Dievas
mato, kaip blogai, kai filmai tampa užsakomaisiais ir netenka originalių
sprendimų ir režisieriai dėl didelių užmokesčių tiesiog suka tokias juostas. Nepaisant,
kad filmas vertas vos galbūt patenkinamo ketverto, pridedu pusantro balus už tai, kad
visgi mėgavausi tais vaizdiniais.
Mano įvertinimas: 5.5/10
Kritikų
vidurkis: 28/100
IMDb: 5.4
Anonsas:
Čia
trumpas dokumentinis supažindinimas su realiai pastatytu namu ir jo istorija:
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą