Sveiki,
Kadangi
netikiu demokratijos iliuzija, šie prezidento ir europarlamentarų rinkimai man
asmeniškai nėra itin reikšmingi. Nemanau, kad bus ir ateityje. Tai iliuzija,
suteikta „laisviesiems“ vergams t. y. eiliniams mokesčių mokėtojams. Aišku,
galima daug ir nuobodžiai ginčytis dėl tiesos, kurios nežinome, bet... Kas toji
tiesa? Užtenka vieno „feiko“ straipsnio apie sugalvotą kokio nors politiko
tamsiąją dėmę ir mūsų pasitikėjimas tuo žmogumi pasikeičia. Esame informacijos
jėgos formuojamas molis ir linkstame ten, kur papučia vėjelis. Tai apie kokią
demokratiją galime kalbėti, kai teisiškai žmogumi yra manipuliuojama, o jis
turi rinktis? Demokratijos paprasčiausiai tokios, kokią bandome mokyti ir savo
vaikus, nėra. Tai tik susitarimas, o visa kita – interesų grumtynės.
Visgi
keletas įdomesnių aspektų išryškėja. Prisipažinsiu, kad buvau už Ingridą
Šimonytę, nes jos retorika analitinė, neagresyvi ir diplomatiška. Tą patvirtino
ir psichologai analizavę kandidatų pasisakymus. Štai Gitanas Nausėda labiau
mėgsta kaltinti, primesti „dėmes“ kitiems, nors čia pat visada „priklijuoja“ diplomatines
„susitarimų“ klišes. Protaujantis žmogus jaučia ir girdi, ką sako žmogus, o neišsilavinęs
myli akimis ir yra valdomas tradicinių pažiūrų, pavyzdžiui, kad valdžioje
būtinai turi būti vyras (kaip ir troboje, taip ir šalyje), o moteris tik gaspadinė.
Kad žmonės
renkasi kandidatą ne pagal protą, tą atskleidžia absurdiški straipsniai apie
Šimonytės senmergystės etiketę. Tai
žemo lygio patyčios, skindančios iš neišprususių, valstietiškų naivuolių. Na, jūs
man pasakykite, koks normaliai mąstantis žmogus gali rinkti valdžią iš pavardės
moters priesagos? Koks gi skirtumas, ar ištekėjusi, ar išsiskyrusi, ar dar
kokia nors lovoje? Kaip tai atsiliepia bendram valstybės atstovavimo darbui? Tas
tamsus suluošintas ir smarkiai lytiškumo stereotipais grįstas įsivaizdavimas
apie žmones atskleidžia tik tai, kokie tas temas eskaluojantys smarkiai
gniuždyti ir tebegniuždomi šių stereotipų. Na, senmergė, ir ką? Ir valio!
Vadinasi, daugiau laiko sau, savo smegenims, mąstymui ir darbui, ko iš esmės ir
reikia šalies atstovui. Nekomentuosiu G. Nausėdos pozicijos, nes ji iš esmės neturėtų
konstruoti jo šeiminio pajėgumo su Šimonyte – tai absoliučiai bergždžias
reikalas.
Apskritai
pradėjau galvoti, kad nors ir palaikau I. Šimonytę, bet joks šalies prezidentas
nepagerins mano paties gyvenimo kokybės, kaip nepagerino Adamkus, kaip
nepagerino Grybauskaitė. Nes šiaip ar taip, savo kokybę renkuosi aš pats: kaip
reaguoti, kaip jaustis, kaip priimti čia ir dabar, kasdienybę, o kas atstovauja
Lietuvai, kuriai iš esmės esu tik mokesčių mokėtojas, man tiek pat rūpi, kiek
aš kokiam G. Nausėdai. Supraskime, visi einame į pasaulį be sienų, o
patriotizmas-idiotizmas vis dar mus įkalina šiuose rėmuose ir rinkiminiuose
smėlio dėžėse, bet... Bet tai kiekvienam tikriausiai pagal savivoką. Mes nieko
negalime nulemti iš išorės, galime tik pasirinkdami nuostatą priimti pasaulį
arba ne, o visa kita yra sugriaunama, atimama ir iš esmės laikina.
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą