Rodomi pranešimai su žymėmis prezidentas. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis prezidentas. Rodyti visus pranešimus

2025 m. spalio 20 d., pirmadienis

Dienos citata: Latvijos prezidentas Edgars Rinkēvičs apie savo homoseksualumą

 

Sveiki,

 

Kol mūsų Ruginienė vis kažką užsimena apie tai, kad reikia lygiateisiškumo, politikas Ignas Vėgėlė nusprendė, kad turi teisę įstumti kitus į socialines paraštes ir jau bruka savas galimų įstatymų vizijas, kai tuo tarpu, Latvija turi homoseksualų prezidentą ir tuo didžiuojasi.

 

„Mūsų šalis privalo sukurti teisinį reguliavimą visų rūšių partnerystei, aš už tai kovosiu, žinau, kad tuoj pat kils megaisterija, bet #DidžiuojuosiBūdamasGėjus (#Proudtobegay).“

 

„Aš apsvarsčiau visas teigiamas ir neigiamas pasekmes, kurios gali kilti dėl mano sprendimo, ir nusprendžiau, kad geriau būti atviram ir kalbėti atvirai, taip pat paskatinti diskusiją šiais klausimais, įskaitant partnerystės registravimą, kas yra sudėtinga tema.“ Edgars Rinkēvičs

 

Latvijos Prezidentas Edgars Rinkēvičs: Gyvenimas, Karjera ir Atsiskleidimo Kontekstas

 

Edgars Rinkēvičs (g. 1973 m.) yra Latvijos valstybės ir politikos veikėjas, 2023 m. liepos 8 d. pradėjęs eiti 11-ojo Latvijos prezidento pareigas. Prieš tapdamas prezidentu, jis ilgus metus (2011–2023 m.) ėjo Latvijos užsienio reikalų ministro pareigas, o anksčiau buvo Gynybos ministerijos valstybės sekretorius ir Latvijos Prezidento kanceliarijos vadovas. Politinėje karjeroje Rinkēvičs pasižymėjo kaip patyręs diplomatas, orientuotas į stiprias transatlantines ir Europos Sąjungos integracijos politikas, aktyviai remiantis Ukrainą ir kritikuojantis Rusijos agresiją. Jo tvirta užsienio politikos kryptis pelnė jam aukštą profesinį autoritetą tiek Latvijoje, tiek tarptautinėje arenoje.

 

Vienas ryškiausių asmeninio gyvenimo įvykių, sulaukusių didelio tarptautinio dėmesio, buvo Rinkēvičs viešas atsiskleidimas 2014 m. lapkričio 6 d. Šis įvykis nutiko žymiai anksčiau, nei jis buvo išrinktas prezidentu, tuo metu jis ėjo Užsienio reikalų ministro pareigas. Ministras pats paskelbė apie savo homoseksualumą socialiniame tinkle „Twitter“, išreikšdamas ryžtą kovoti už visų partnerystės rūšių teisinį reguliavimą Latvijoje. Jo atviras pareiškimas buvo pirmas tokio aukšto lygio politiko prisipažinimas Baltijos šalyse ir visame posovietiniame bloke.

 

Rinkēvičs atsiskleidimas iššaukė diskusijas, tačiau Latvijos piliečių reakcija iš esmės buvo pozityvesnė, nei jis pats tikėjosi. Svarbu pažymėti, kad jo seksualinė orientacija netapo pagrindiniu diskusijų objektu Latvijos žiniasklaidoje ir politinėje erdvėje, o buvo labiau traktuojama kaip asmeninis faktas, nesusijęs su profesine kompetencija. Bėgant metams, Rinkēvičs išlaikė aukštą asmeninį ir profesinį populiarumo reitingą. Jo sėkmė ilgus metus einant užsienio reikalų ministro pareigas, ypač tvirtai atstovaujant Latvijos interesams ir palaikant aktyvią tarptautinę poziciją, sustiprino jo įvaizdį kaip kompetentingo ir patikimo lyderio. Prezidento rinkimų metu 2023 m., nors orientacija buvo paminėta tarptautinėje žiniasklaidoje, Latvijoje didžiausias dėmesys buvo skirtas jo patirčiai ir politinei vizijai.

 

Edgars Rinkēvičs tapimas Latvijos prezidentu 2023 metais įžymus tuo, kad jis tapo pirmuoju atvirai homoseksualiu valstybės vadovu Europos Sąjungoje ir pirmuoju atvirai gėjumi prezidentu pasaulyje. Nors Latvijos prezidento vaidmuo yra labiau ceremoninis, jis veikia kaip nuomonių lyderis ir vienijanti figūra. Rinkēvičs pabrėžė, kad jo prioritetai yra moderni ir stipri Latvija, teisinė ir teisinga valstybė bei įtrauki ir pagarbi visuomenė, kurioje gerbiamos visų asmenų teisės. Jo ilgametė karjera ir sėkmingas išrinkimas, nepaisant konservatyvios aplinkos Latvijoje, rodo pasitikėjimą jo profesinėmis savybėmis ir yra laikomas svarbiu žingsniu LGBTQ+ asmenų pripažinimo link visoje Baltijos regione.

 

Maištinga Siela


2025 m. rugpjūčio 1 d., penktadienis

Dienos nuotrauka: Prezidentas Gitanas Nausėda parduotuvėje, žuvies skyriuje, laukia aptarnavimo

 

Visą liepą lijo lietus

Ir Paluckis mums šypsojos.

 

Vilija lyg niekad juk neklysta,

Bet kai reik – visad parklumpa.

 

Jau šviežios žuvies yra,

Lašiša ant ledo guli.

 

Baba Olga – privet! kak dela? –

Tuoj Nausėdai prisvers už mažą dyką.

 

Mūsų mergos Premjero nebemyli,

Myli žuvys šiandien tik Nausėdą.

 

Vakarienė šventinė juk bus,

Šampės prie žuvis pagriebk,

Aš nuskusiu bulvių tik.

 Maištinga Siela

2025 m. liepos 29 d., antradienis

Dienos citata: Eugenijus Gentvilas apie tai, kad jis ir Prezidentas yra tik šiukšlės

 

Sveiki,

 

Kad daugelis labai panašiai ir galvoja, jog Gerovės valstybėje Prezidentas yra bestuburis. Gal tarp tetų ir dėdžių prie arielkos ir baltosios mišrainės garsiau nuskamba politiniais lozungai, rečiau iš širdies viešai tą daro politikai kitų politikų atžvilgiu. Eugenijus Gentvilas išties yra tas, kuris renkamas labai ilgai, jo profesija yra būti nuolat išrenkamu, jis atsparus skandalams, jo beveik neliečia „Kakadu“, bet jis vis tiek vienaip ar kitaip žinomas – už ką, sunku pasakyti. Bet tuose ironiškuose žodžiuose nemažai nuoskaudos, nes Gentvilas norėjo, kad jį pavadintų ne Prezidento patarėjas šiukšle, o pats Gitanas Nausėda. Kurgi matyta, kad pats Prezidentas išėjęs ką nors kandžiau replikuotų, tad šiuo atveju Gentvilas šiek tiek teisus, mūsų  Prezidentas šiek tiek stokoja laikysenos, ypač nepopuliarių sprendimų ar nepasisakymų atžvilgiu, o kita citatos pusė – apie tai, kad ir Gentvilas yra šiukšlė – aš nežinau, neturiu kompetencijos ką nors pasisakyti, bet gal irgi tiesos yra, ką?

 

„Tiek to, esu sena šiukšlė, kurią rinkėjai renka, prezidentas yra tokia šiukšlė, kuri ketveriais metais jaunesnė už mane, kurią taip pat rinkėjai renka. Mes abu esame tokie. Tik mane renka 10 kartų, prezidentą – kol kas 2. Linkiu jam dar kada nors būti išrinktam. Prezidentu nebegalės, tai kur nors.“ Eugenijus Gentvilas. Visas straipsnis ČIA.


Maištinga Siela

2019 m. birželio 17 d., pirmadienis

Maištingos sielos kalendorius: įvyko Votergeito įsilaužimas, kuris nulėmė prezidento Niksono atsistatydinimą


Sveiki,

Iš tikrųjų nelabai domiuosi politika, tačiau prieš metus teko matyti biografinį-istorinį filmą apie atsistatydinusį JAV prezidentą Niksoną „Frost/Nixon“ (2008), filmas pasakojo apie visą šį Votergeito skandalą. Po šio įvykio amerikiečių pasitikėjimas prezidentu apskritai pasikeitė amžiams. Pasirodo, 1972 metais, birželio 17 d., buvo įsilaužtą į opozicijos demokratų būstinę Votergeite ir tai padarė Nixono šalininkai tam, kad prezidentas vėlei būtų perrinktas. Visa toji istorija būtų nutylėta, tačiau du žurnalistai šią tiesą iškapstė ir pateikė visuomenei, po to nešvaraus skandalo prezidentas, dar nepasibaigus apkaltai (prisiminkime mūsų Paksą), pats atsistatydino.

Jūsų Maištinga Siela

2019 m. gegužės 27 d., pirmadienis

Aktualijos: Prezidentu išrinktas Gitanas Nausėda, o kas man iš to?


Sveiki,

Kadangi netikiu demokratijos iliuzija, šie prezidento ir europarlamentarų rinkimai man asmeniškai nėra itin reikšmingi. Nemanau, kad bus ir ateityje. Tai iliuzija, suteikta „laisviesiems“ vergams t. y. eiliniams mokesčių mokėtojams. Aišku, galima daug ir nuobodžiai ginčytis dėl tiesos, kurios nežinome, bet... Kas toji tiesa? Užtenka vieno „feiko“ straipsnio apie sugalvotą kokio nors politiko tamsiąją dėmę ir mūsų pasitikėjimas tuo žmogumi pasikeičia. Esame informacijos jėgos formuojamas molis ir linkstame ten, kur papučia vėjelis. Tai apie kokią demokratiją galime kalbėti, kai teisiškai žmogumi yra manipuliuojama, o jis turi rinktis? Demokratijos paprasčiausiai tokios, kokią bandome mokyti ir savo vaikus, nėra. Tai tik susitarimas, o visa kita – interesų grumtynės.

Visgi keletas įdomesnių aspektų išryškėja. Prisipažinsiu, kad buvau už Ingridą Šimonytę, nes jos retorika analitinė, neagresyvi ir diplomatiška. Tą patvirtino ir psichologai analizavę kandidatų pasisakymus. Štai Gitanas Nausėda labiau mėgsta kaltinti, primesti „dėmes“ kitiems, nors čia pat visada „priklijuoja“ diplomatines „susitarimų“ klišes. Protaujantis žmogus jaučia ir girdi, ką sako žmogus, o neišsilavinęs myli akimis ir yra valdomas tradicinių pažiūrų, pavyzdžiui, kad valdžioje būtinai turi būti vyras (kaip ir troboje, taip ir šalyje), o moteris tik gaspadinė.

Kad žmonės renkasi kandidatą ne pagal protą, tą atskleidžia absurdiški straipsniai apie Šimonytės senmergystės etiketę. Tai žemo lygio patyčios, skindančios iš neišprususių, valstietiškų naivuolių. Na, jūs man pasakykite, koks normaliai mąstantis žmogus gali rinkti valdžią iš pavardės moters priesagos? Koks gi skirtumas, ar ištekėjusi, ar išsiskyrusi, ar dar kokia nors lovoje? Kaip tai atsiliepia bendram valstybės atstovavimo darbui? Tas tamsus suluošintas ir smarkiai lytiškumo stereotipais grįstas įsivaizdavimas apie žmones atskleidžia tik tai, kokie tas temas eskaluojantys smarkiai gniuždyti ir tebegniuždomi šių stereotipų. Na, senmergė, ir ką? Ir valio! Vadinasi, daugiau laiko sau, savo smegenims, mąstymui ir darbui, ko iš esmės ir reikia šalies atstovui. Nekomentuosiu G. Nausėdos pozicijos, nes ji iš esmės neturėtų konstruoti jo šeiminio pajėgumo su Šimonyte – tai absoliučiai bergždžias reikalas.

Apskritai pradėjau galvoti, kad nors ir palaikau I. Šimonytę, bet joks šalies prezidentas nepagerins mano paties gyvenimo kokybės, kaip nepagerino Adamkus, kaip nepagerino Grybauskaitė. Nes šiaip ar taip, savo kokybę renkuosi aš pats: kaip reaguoti, kaip jaustis, kaip priimti čia ir dabar, kasdienybę, o kas atstovauja Lietuvai, kuriai iš esmės esu tik mokesčių mokėtojas, man tiek pat rūpi, kiek aš kokiam G. Nausėdai. Supraskime, visi einame į pasaulį be sienų, o patriotizmas-idiotizmas vis dar mus įkalina šiuose rėmuose ir rinkiminiuose smėlio dėžėse, bet... Bet tai kiekvienam tikriausiai pagal savivoką. Mes nieko negalime nulemti iš išorės, galime tik pasirinkdami nuostatą priimti pasaulį arba ne, o visa kita yra sugriaunama, atimama ir iš esmės laikina.

Jūsų Maištinga Siela