Sveiki,
Pasiilgstu
amerikietiškai gero sukalto biografinio kino, nuo kurio, tiesą sakant,
paskutiniuosius metus buvau labai pavargęs. Po itin politizuotų „Valstybės
paslaptis“, „Viso pasaulio pinigai“ ir kitų juostų, kurie atstovauja vienam ir
tam pačiam „Oskarų“ nominacijų klanui, bėgau nuo šio perteklinio kino į
europietišką kiną arba jau visišką holivudinę banalybę, todėl vakar nustebau,
kai patyriau gana didelį malonumą vėlei žiūrėdamas panašaus masto juostą „Pokerio
princesė“ (angl. Molly‘s Game) (2017), kurioje pasakojama biografinė
realiai egzistuojančios azartinių žaidimų vunderkindės organizatorės gyvenimo
istorija.
Nežinau,
kiek galima tikėti šia istorija kaip labai įkvepiančia ir pamokančia, o tuo
labiau kaip realią istoriją, nes tarp tų visų siužetinių vingių, man atrodo,
kad pagrindinė realioji veikėja gyvenime turėjo patirti tikrą pragarą –
bemiegės narkotikų ir įtampos paveiktos naktys, o štai aktorė Jessica Chastain
atrodo tiesiog pritrenkiamai spindinti, tarytum lėlė, todėl tą aferistinį
seksualumą, kokį mėgsta paskutiniu metu amerikietiški filmai, kažin, ar
realiame gyvenime buvo taip lengva spinduliuoti... Visgi filmas sukaltas išties
puikiai. Pradedant nuo J. Chastain, kuri, manau, sukūrė vieną geriausių savo
vaidmenų karjeroje, baigiant tais smagiais, neįtikėtinais biografiniais
štrichais, kurie lyg komikso pasaulyje atskleidžia mums iliuziją, jog galime
regėti (ne)legalius turtuolių lošimus, kuriems vienintelis smagumas tiesiog
būti tarp žmonių arba sugriauti kitų žmonių likimus.
Be
aštrių ir kriminalinio prieskonio šleifą velkančios istorijos, daug įdomiau audrina
pagrindinės veikėjos charakterio savybės, kurios stiprios kaip Molotovo
kokteilis, sproginėja ir žaižaruoja šiaip jau nelabai moteriškomis savybėmis
kaip ambicingumas, fizinė ištvermė, protinis apsukrumas. Jos komplikuoti
santykiai su tėvu ir nutraukta sportinė Olimpinė karjera rodo pačią šios
istorijos esmę – praradę vieną tikslą, neturėtume ištižti ir palūžti, o susikurti
kitą terpę ir atrasti dar neatrastas gyvenimo galimybes realizacijai. Tik,
žinoma, nereikia elgtis taip neadekvačiai ir neperžengti įstatymų, kaip tai
padarė Molė, sako filmo potekstės. Nors moralas gan paprastas, tačiau nepaisant
tamsiųjų Molės gyvenimo niuansų, ji iš šūdų duobės išplaukia (bent jau filme)
kaip tikra didvyrė, kuria nori nenori vis tiek lieki abstulbintas ir sužavėtas,
todėl šio filmo paveikumas išties veikiantis, o moters gyvenimo vingiai gali
jautresniam žiūrovui dar ne kartą suktis galvoje prieš užmiegant darganą
rugsėjo pabaigos naktį.
Mano
įvertinimas: 8.5/10
Kritikų
vidurkis: 71/100
IMDb:7.5
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą