Filmas: "Murena" / "Murina"

 Sveiki, skaitytojai,

 

Kroatų režisierė Antoneta Alamat Kusijanovic remdamasi 2017 metais savo trumpametražiu filmu sukuria ilgametražį kūrinį „Murena“ (krot. Murina) (2021). Murena – tai plėšri ir į ungurį panaši žuvis, gyvenanti tarp uolų, pastarąsias pagrindiniai veikėjai gaudo ir skaniai valgo, tačiau toli gražu filmas ne apie murenų žvejybą, šioji vingri ir sunkiai pagaunama žuvis tampa pasakojimo simboliu.

 

Tiesą sakant, nesitikėjau, kad filmas taip greitai ims ir įtrauks, kad net pamiršiu laiką. Atostogoms pasirinkta kino juosta tapo ne tiek pramoga, kiek gurmaniška ir įvairias mintis papildančiu kūriniu. Istorija pasakoja apie jauną merginą Juliją, kuri su despotu tėvu ir valios neturinčia motina gyvena Kroatijos uolėtoje pakrantėje. Nuo pat pradžių matome, kad mergina labai užguita tėvo, ji pasiuntinukė, o už lėtumą ir klaidas yra aprėkiama. Čionai atvažiuoja turtingas tėvo draugas, kuriam šeima nori parduoti žemę, kad patys galėtų išsikelti, tačiau turtuolis kažkada piršęsis Julijos motinai įneša nemažai sumaišties, nes vėl įžiebia konkurencingą intrigą, o ir pačią Juliją įtraukia į erotizuotą platonišką romaną. Tiesa, filmo anotacija siūlo vertinti simpatiją tėvo amžiaus draugui ne tik kaip erotinį nuotykį, bet kaip ir simbolinį Julijos pabėgimą į tą laisvąjį pasaulį nuo motinos ir tėvo...

 

Filme socialiniame Kroatijos ekonomikos lauke vaizduojama šeima toli gražu neidiliška. Stebina tėvo ir dukters santykiai. Šiurkštus ir išgerti mėgstantis tėvas tik progai pasitaikius nuolat visaip smurtauja ir spaudžia Juliją. Natūralu, kad kyla maištas ir Julija kaip kokia murena prigauta medžiotojo stengiasi ištrūkti, tad visą savo neapykantą nukreipia prieš tėvą ir į pabėgimo viltis. Stebina ir motinos infantilumas, užguitas erotiškumas ir negebėjimas pasipriešinti patriarchaliniam šeimos modeliui, ji tyliai pritaria traumuojančiam vyro auklėjimui ir dažnai nusuka akis į šalį.

 

Iš tikrųjų filmas nagrinėja jauno žmogaus norą gyventi ne priespaudoje, troškimą pačiam rinktis gyvenimo kelią. Taip pat užgriebia tėvų ir vaikų konfliktus, nepamatuotus lūkesčius vaikams bei, aišku, smurtą. Filmas vietomis nepatogus, atrodo, kad žiūrovas iš esmės yra priverstas gailėtis Julijos padėties, tačiau būtent toji toksiška aplinka formuoja Julijos tvirtumą – ji nuostabi nardytoja, plaukikė ir murenų medžiotoja, dažnai tėvo nuvertinama ir laikoma už tarnaitę. Šiame filme mažai tėviškos meilės arba ji iškreipta tradicinių patriarchalinių elgsenos ir įsitikinimo modelių, tad atrodo, kad vienintelis Julijos išsigelbėjimas yra arba įtikinti motinos buvusį mylimąjį ją pasiimti, arba... nužudyti tėvą. Filmas toks įtaigus, kad beveik pabaigoje galima pateisinti ir atsidusti, jog Julija pasirenka tai, ką pasirenka.

 

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 76/100

IMDb: 6.8

 

Jūsų Maištinga Siela