Sveiki,
Žiūrėdamas Matt Johnson režisuotą biografinę dramą su
komedijos elementais „BlackBerry“ (angl. BlackBerry)
(2023), pamaniau, kad visgi su šiuo filmu pildausi istorinių žinių spragas. Savo
gyvenime bandžiau atsekti, kada pirmąkart įsigijau išmanųjį telefoną ir kada
pamačiau, kad kažkas iš artimos aplinkos tokiais naudojasi. Visgi atsekiau iki
kokių 2007 metų, kai prisiminiau žmones, jau turinčius „braukalus“ su
stumdomais ekranais, po kuriais vis dar slėpėsi klavišai, bet tai jau buvo
visai kitos kartos telefonai. „BlackBerry“ yra kanadiečių kampanija, kuri
pirmoji rinkai pristatė pirmajame dešimtmetyje (apie 2000-2003 metus) mygtukinius
telefonus, per kuriuos vartotojai galėjo tikrintis savo elektroninius paštus, o
vėliau turėjo prieigą prie interneto ir pakeitė iš esmės viską, ką mes laikome
išmaniaisiais telefonais iki Steve Jobso, kuris antrąkart perrašys technologijų
istoriją.
Visgi „BlackBerry“ tapo didžiausia kada nors Kanadoje
realiai egzistavusi kampanija, kuri vien šaliai kasmet uždirbdavo apie 20
milijardų JAV dolerių. Tai didžiulė mega infrastruktūra, technologijų verslas.
Pažodžiui BlackBerry reiškia Gervuogę dėl
mažų sėklytes primenančių klavišų, tačiau filme jų proveržis
vaizduojamas kaip atsitiktinis ir netikėtas. Kanadiečių gauja, neseniai baigusių
technologijų inžineriją, sukasi vienoje nevaldomoje kontoroje ir niekas į juos
rimtai nežiūri, kol vieną dieną jie nesudaro sutarties su kanadiečių
verslininku ir tikru reklamos bei finansų vilku Jim Balsillie. Pastarasis aptinka
tarp finansiškai neraštingų, bet idėjų turinčių nedisciplinuotųjų aukso gyslą
ir ją vysto iki maždaug 2010 metų.
Tiesą sakant, filmas neįtikėtinas, jis turi ir
charakteringų veikėjų, ir istorinių įdomybių. Bet kaip visada mane domina filmo
kūrėjų interpretacijos ir tai, kaip žmonėms pateikiama istorinė perspektyva. Iš
vienos pusės filmas turi komedijos ir tragikomedijos bruožų. Labiausiai man
abejonių kelia būtent komiškai pavaizduoti veikėjai, kurie atsiduria globaliame
ir plėšriame pasaulyje, kur galioja atskiri rinkos dėsniai. Dalis informatikų
ir technologų, rengiančių naktinių filmų peržiūras, primena vaikigalius, absoliučius
bukapročius, neišaugusius iš studentinių alaus ir degtinės vakarėlių. Filme jie
vaizduojami kaip lepšiai, o jie sukuria aukštąsias technologijas! Bene
įdomiausia filmo dalis yra Jim Balsillie portretas, šis veikėjas apšoriniu būdu
sugeba „nusipirkti“ ir parsivilioti aukščiausius technikos inžinierius ir vadybininkus
ir „BlackBerry“ paversti mega kampanija. Iš esmės filmas lyg ir
dekriminalizuoja kampanijos sudėtingą teisinį nusižengimą. Jim Balsillie, kaip
ir galima tikėtis, „nukepa“ ir perdega. Visgi pasidomėjau likusia nepavaizduota
istorijos dalimi. Pasirodo, Jim Balsillie visgi netgi po dokumentų nagrinėjimų
grįžta į savo postą ir dar išvaldo net kelerius metus, o po to atsistatydinęs
tapo garsiu Kanados filantropu ir jokių nuostolių, tik kampanija, kuriai jis vadovavo,
buvo lemta užgesti, ji nepajėgė daugiau konkuruoti su kitomis korporacijų
siūlomomis technologijomis...
Žodžiu, filmas įdomus savomis istorinėmis žiniomis.
Visai neseniai matytos ekranizacijos „Tetris“, „Pliušinis burbulas“, kurios
nagrinėjo žaidimo pramonės rinkos gigantus, taip ir šis filmas, eina labai
panašiais kino manipuliacijos krantais t. y., istorinius verslo žmones perkonstruoja
į tam tikrus hiperbolizuotus, neva charizmatiškesnius veikėjus, kurie iš vienos
pusės atspindi istorinius faktus, o iš kitos leidžia į visą istoriją žiūrėti
tarsi karikatūrinį komiksą. Šiuo atžvilgiu, mano galva, dokumentinis žanras
būtų tikresnis kelias į tikrovės suvokimą, negaliu šio filmo adekvačiai
vertinti kaip tikrovės atšvaitą ir liudijimą. Bet gal ir nereikia? Juk ir čia
netrūksta nuotykių, paradoksų, dirbtinokų personažų, išdavysčių, pakilimų,
rizikos ir nuosmukių – dievaži, kaip kokiame indų seriale, bet įdomiame seriale,
kuris trunka vos dvi valandas.
Mano įvertinimas: 7.5/10
Kritikų vidurkis: 80/100
IMDb: 7.4
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą