Filmas: "Žudikas" / "The Killer"

 

Sveiki,

 

David Fincher per savo kino karjerą sukūrė ne vieną filmą, už kurį bus dėkingi žiūrovai: „Zodiakas“ (2007) „Keista Bendžamino Batono istorija“ (2008), „Socialinis tinklapis“ (2010), „Dingusi“ (2014), o kur dar tokie serialai kaip „Kortų namelis“ bei vaizdo klipai Madonnai. Tikriausiai nemažai kas tikėjosi įtraukos ir intrigos naujausiame darbe „Žudikas“ (angl. The Killer) (2023), kuriame nusifilmavo Michael Fassbender ir Tilda Swinton.

 

Jau nuo pat pradžių filmas pasitinka žiūrovą savitai mąsliu ir lėtu ritmu. Pagrindinis veikėjas – bevardis ir daugiaveidis žudikas, kuris kiekviename žingsnyje keičia tapatybę. Jis ruošiasi kitapus gatvės nušauti turtingą ir įtakingą magnatą ir jam, deja, nepavyksta. Jo lėtus dzenbudistinius veiksmus apibrėžia vidinis ritmingas monologas, savita žudiko disciplina, kas jį iš dalies ir padaro antžmogį. Galiausiai jis grįžta į Dominikos Respubliką pas mylimąją, tačiau aptinka išlaužtus namus ir vos likusią gyvą merginą. Taigi likęs filmas yra keršto istorija, į kurią leidžiasi žudikas nuosekliai atsekdamas merginos skriaudėjus.

 

Siužetas iš tikrųjų nėra jokia intriga. Kaip tyčia šiam filmui pritrūksta tam tikro rokenrolo, dinamikos ir aistros, bet labiausiai – sudėtingesnio galvosūkio, kad ir žiūrovas galėtų įsitraukti į spėliones. Kitą vertas, galbūt tai būtų pernelyg tradiciška, todėl kino kūrėjai apsisprendė kurti prislopintą klasikinį variantą, telkdami jėgas pagrindinio veikėjo filosofijai, švariam ir skaidriam susidorojimui, pateikiant pagrindinio veikėjo apgalvojimus, analitinį mąstymą ir pasirinkimus nuo A iki Z kaip ant lėkštelės.

 

Visgi filme būta labai vykusių scenų, kurios įtraukė, leido tapatintis su situacija, o ir muštynių sceną, kuri priminė „Nužudyti Bilą“ dalis, taip pat atrodė jau kitame kosmoso lygmenyje, nebetikroviška. Kitą vertus, filme atsivėrė ir tam tikrų nuobodžių beveiksmių duobių, kai veikėjas jau per daug įkyriai slampinėdamas kartoja tas pačias frazes ir nieko įdomaus nevyksta. Aš vis galvojau, ar būtina filmuoti ir scenas užkaišioti tomis mašinų pasistatymo aikštelėse mizanscenomis, kurios iš tikrųjų nepasako nieko? Jų filme čia bus ne viena ir ne dvi. Visgi veikėjas man priminė vaikystėje žiūrėtą tokį serialą „Pretendentas“, kada unikalaus gebėjimo ir mąstymo žmogus, slėpdamas savo tapatybę, bėga nuo slaptos organizacijos. Galima sakyti, kad „Žudiko“ intriga galbūt už to ir laikosi, t. y. ypatingo veikėjo mąstymo. Visgi filmas išėjo vidutiniškas, labiau žiūrėti atsipūtus, nei tikėtis kokio nors netikėto ir intelektualesnio cirko.

 

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 73/100

IMDb: 6.8

 

Jūsų Maištinga Siela