Sveiki,
Pas mane, kaip ir tikriausiai pas daugelį, yra toks
įsitikinimas, kad laimė turi mus savaime ištikti, kad ji yra Fortūna,
pokštininkė, kuri bet kada gali pasirodyti už kampo ir dingti, vos tik ji
panorės. Kitaip sakant, galvojame, kad laimė, įkvėpimas, pakylėjimas, gera
gyvenimo bangos ketera mūsų banglentės judėjimo krypčiai turi tiesiog ateiti tinkamas
laikas, tačiau niekas mūsų nemokė, kad laimei atsirasti reikia pastangų. Juk pastangos
– tai darbas, o kas dirbdami būna laimingi? Pasižiūrėkite į šį piešinį – laimė
be pastangų virsta nuoboduliu, o galiausiai ji vis aplanko rečiau ir rečiau.
Panašiai kaip sėkmingas Teleloto bilietas. Pirk nepirkęs – kaip nieko, taip
nieko.
Laimei rastis reikia planavimo ir pastangų, bet ne tos
karinės parengties, o kūrybinės, leisti sau saugiai rizikuoti išmėginant naujus
dalykus pagal galimybes. Įsivesti į savo gyvenimą naujų eksperimentų ir pojūčių.
Gal banaliai nuskambės, bet rašant šias eilutes atėjo prisiminimas, kaip
skaičiau stilistės Agnės Jegelavičiūtės mintis, kad gyvenime pats geriausias
dalykas yra nuolat keistis ir nebūti visada tokiam pat. Aišku, ji turėjo
galvoje ne vien išvaizdą ir garderobą, bet ir polinkius, ir pomėgius. O aš
žinau, kaip kartais norime didelių pokyčių, tačiau jų baidomės, nes esame
apriboti įsitikinimų. Bet įdėti pastangą įdomiau gyventi ir išbandyti gyvenime
įvairius dalykus reikia drąsos žaisti ir įsivaizduoti, kad gyvenimas nėra
cementinis. Pastanga yra susiplanuoti įvairumo pasaulyje taip, kad galėtume
eksperimentuoti užpildanti potyriais visą savo krūtinę ir gyvenimą
gyvastingumu: aš gyvenu, aš esu, aš patiriu... Kad nebūtų taip, kaip
eilėraštyje gruodis, kurį parašė Aistis Žekevičius: „[...] dekoracijos
keičiasi / o mes sėdim toliau / apsikarstę šviesos šaltiniais / skaičiuojame
nuveiktus darbus / ir kantriai laukiame pavasario.“
Daryk taip, kad gyventi būtų įdomu.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą