Dienos citata: Konfucijus apie apie išmintį ir kvailumą

 

Sveiki,

 

Žymusis kinų filosofas Konfucijus yra pasakęs: „Dėl vieno ištarto žodžio žmogų pavadina išminčiumi arba kvailiu. Būkite atidūs: galvokite, ką sakote.“

 

Konfucijus, Kinijoje labiau žinomas kaip Kong Fudzi (Mokytojas Kongas), yra viena įtakingiausių istorijos asmenybių, kurios mokymas tūkstančius metų formavo Kinijos civilizacijos pagrindus. Įdomu tai, kad pats Konfucijus, gyvenęs chaotišku Pavasario ir Rudens laikotarpiu (apie 551–479 m. pr. Kr.), nelaikė savęs naujos filosofijos kūrėju. Jis save matė kaip atsidavusį senovės tradicijų, ritualų ir „auksinio amžiaus“ išminties puoselėtoją ir perdavėją, bandantį įtvirtinti moralę ir tvarką supuvusioje valdžioje. Ši jo misija buvo tokia svarbi, kad jo paties gimimas apaugo mitais: pasakojama, jog jam gimus jo motiną aplankė kvilinas – mitinė būtybė su drakono galva ir elnio kūnu – pranašavusi gimusio vaiko didybę.

 

Nors dabar Konfucijus visų pirma asocijuojasi su išmintimi, jo gyvenimas buvo pažymėtas nesėkmių ir nusivylimų. Jaunystėje jis dirbo visai paprastus darbus, pavyzdžiui, sargybiniu ar prižiūrėtoju, ir tik vėliau, jau brandžiame amžiuje, pasiekė aukštą teisingumo ministro postą Lu valstybėje. Tačiau ir čia jis ilgai neužsibuvo. Konfucijus atsistatydino, nes buvo įsiutęs, kai jo valdovas pasidavė gretimos valstybės dovanotiems malonumams – šimtui gerų žirgų ir aštuoniasdešimčiai gražuolių šokėjų, ignoruodamas valstybės reikalus. Po šio įvykio jis daugiau nei dešimtmetį klajojo per Kinijos valstybes, bandydamas įtikinti valdančiuosius savo dorybės ir etikos pagrįstos valdžios vizija, tačiau didelės sėkmės nesulaukė ir mirė nusivylęs.

 

Didžiausias netikėtumas slypi jo palikime: nors jis mirė neįvertintas, jo mokiniai užrašė jo pamokymus, sukurdami knygą „Apmąstymai ir pašnekesiai“. Šie mokymai, pabrėžiantys pagarbą tėvams, ritualų laikymąsi ir nuolatinį tobulėjimą, po kelių šimtmečių buvo pakylėti Han dinastijos ir tapo oficialia Kinijos valstybės ideologija. Ironiška tai, kad anksčiau, Cin dinastijos laikais, jo knygos buvo deginamos, o mokiniai persekiojami. Taigi, žmogus, kurio ambicija buvo reformuoti vieną valstybę ir kuris to nepasiekė, galiausiai tapo galingiausios Rytų Azijos imperijos ir jos civilinės tarnybos pagrindu tūkstančiams metų. Šis milžiniškas, užtęstas poveikis, gerokai pranokęs bet kokias jo gyvenimo viltis, ir yra didžiausias Konfucijaus paradoksas.

 

Maištinga Siela