Sveiki!
Vis pasiklausau šio legendinės muzikos grupės Pink
Floyd kūrinio „Comfortably Nub“, kuris laikas sukosi mano sąraše
2025 metų kelionėse, tad nusprendžiau, kad geriausia metus užbaigti su šiuo
kūriniu, bet apie viską nuo pradžių...
Pink Floyd
– viena įtakingiausių visų laikų britų roko grupių, susikūrusi 1965 metais
Londone ir, nors su pertraukomis bei narių kaitomis, aktyviai gyvavusi iki
1994-ųjų (su trumpu sugrįžimu 2005 m. ir paskutiniu albumu 2014 m.). Grupė
išgarsėjo savo unikaliu psichodelinio ir progresyviojo roko skambesiu,
pasižyminčiu filosofiniais tekstais, sudėtingomis garso tekstūromis bei
grandioziniais, vizualiai pribloškiančiais koncertiniais pasirodymais. „Pink
Floyd“ padarė milžinišką įtaką muzikos industrijai, išpopuliarindami
konceptualius albumus ir eksperimentinius garso efektus, kurie pakeitė
standartinio roko suvokimą ir tapo įkvėpimu ištisoms kartoms muzikantų bei
prodiuserių.
Vienas ryškiausių grupės kūrinių „Comfortably Numb“
buvo išleistas 1979 metais kaip dvigubo konceptualaus albumo „The Wall“
dalis. Šiame albume pasakojama apie roko žvaigždę vardu Pinkas, kuris dėl
gyvenimo traumų ir izoliacijos aplink save pasistato metaforišką sieną. Pati
daina pasakoja apie akimirką, kai pagrindinis herojus, būdamas visiškai
apatiškas ir atsiribojęs nuo realybės, sulaukia gydytojo vizito, kuris
suleidžia jam vaistų, kad šis galėtų pasirodyti scenoje. Kūrinio tekstas,
parašytas Rogerio Waterso, meistriškai perteikia tą slegiančią „jaukaus
nutirpimo“ būseną, kurioje susilieja vaikystės prisiminimai ir dabarties
šaltumas, sukuriant stiprią susvetimėjimo bei vidinės tuštumos emociją.
Muzikaliai „Comfortably Numb“ yra puikus Davido
Gilmouro ir Rogerio Waterso bendradarbiavimo pavyzdys, kur pasiekiamas tobulas
balansas tarp orkestrinių aranžuočių ir roko muzikos. Kūrinys prasideda niūriu,
tačiau melodingu tonu, o jo skambesys yra sluoksniuotas, erdvus ir gilus.
Stilistiškai daina priskiriama art rokui, tačiau ji labiausiai vertinama dėl
dviejų įspūdingų gitaros solo partijų. Ypač antroji, baigiamoji solo dalis,
dažnai tituluojama kaip viena geriausių per visą roko istoriją, pakylėja dainą
į kitą lygmenį – ji skamba lyg emocinis proveržis, kuris išlaisvina visą
kūrinyje susikaupusią įtampą ir desperaciją, tapdamas nemirtingu muzikinio
meistriškumo simboliu. Man regis, šiemet ir šiaip dažnai išgyvenau panašius
jausmus, tad lengvai asmeniškai galėjau tapatintis su šiuo kūriniu.
Pink Floyd – Comfortably Numb
[lyrics / žodžiai]
Hello
Is there anybody in there?
Just nod if you can hear me
Is there anyone at home?
Come on now
I hear you're feeling down
Well, I can ease your pain
Get you on your feet again
Relax
I'll need some information first
Just the basic facts
Can you show me where it hurts?
There is no pain, you are receding
A distant ship smoke on the horizon
You are only coming through in waves
Your lips move but I can't hear what
you're saying
When I was a child I had a fever
My hands felt just like two balloons
Now I've got that feeling once again
I can't explain, you would not understand
This is not how I am
I have become comfortably numb
I have become comfortably numb
O.K.
Just a little pin prick
There'll be no more ah!
But you may feel a little sick
Can you stand up?
I do believe it's working, good
That'll keep you going through the show
Come on, it's time to go
There is no pain you are receding
A distant ship smoke on the horizon
You are only coming through in waves
Your lips move but I can't hear what
you're saying
When I was a child
I caught a fleeting glimpse
Out of the corner of my eye
I turned to look but it was gone
I cannot put my finger on it now
The child is grown
The dream is gone
I have become comfortably numb
Maištinga Siela

Komentarų nėra:
Rašyti komentarą