Dienos citata: Naubertas Jasinskas apie režisieriaus kūrybos užkulisius ir "Velnio nuotaką"

 Sveiki, skaitytojai,

„Susidūriau su tuo, kas yra daugiau už mane, ir statydamas šį spektaklį [„Velnio nuotaka“]. Tad bandau atsakyti į klausimą, kas yra tas „daugiau už mane“. Kurdamas imuosi visų įmanomų įrankių: dekonstruoju, lankausi archyvuose, svajoju, flirtuoju ir galiausiai atrastą raktą paverčiu sceniniu pasauliu. Todėl, kai manęs klausia, kodėl pasirenku vieną ar kitą temą, dažniausiai negaliu atsakyti.“ Naubertas Jasinsas

Nepaprastas tas menininko gyvenimas, viską išgyventi, pulsuoti, rinkti, klasifikutoi, perkurti, dekonstruoti... Dažniausiai žiūrovas gi nemato tikrojo šio proceso virtuvės. Naubertas Jasinsas atskleidžia, kad kūrybinis procesas jam yra ne racionalus plano vykdymas, o egzistencinis tyrimas ir bandymas suvokti jėgas, kurios viršija individualią žmogaus patirtį. Teigdamas, kad susidūrė su kažkuo „daugiau už save“, jis nurodo į kolektyvinę pasąmonę, kultūrinius archetipus ar metafizinį pradą, užkoduotą kūrinyje „Velnio nuotaka“, todėl jo darbas tampa ne tiesiog teksto iliustravimu, o asmenine akistata su nepažinumu. Naudodamas platų metodų spektrą – nuo sauso archyvinio tyrimo ir dekonstrukcijos iki intuityvaus flirtavimo su idėjomis – kūrėjas pripažįsta, kad galutinis rezultatas gimsta iš pasąmoningų impulsų, kurių neįmanoma pilnai logiškai pagrįsti, tad režisūra jam tampa įrankiu išreikšti tai, kas žodžiais lieka neįvardijama.

Maištinga Siela