Filmas: "Metai buvo sunkūs" / "Une année difficile"

 Sveiki,

 

Su metais imu vertinti komedijas kaip kino žanrą! Anksčiau galvodavau, jog tamsios, niūrios ir sudėtingos dramos yra geriausia, ką galima pasirinkti Kino pavasaryje, tačiau pastebiu, jog taip nebemanau. Sėdėdamas kino salėje ir žiūrėdamas naujausią prancūzų režisierių Éric Toledano ir     Olivier Nakache komediją „Metai buvo sunkūs“ (pranc. Une année difficile) (2023) pagavau save vėl besijuokiantį iš prancūziškų juokingų situacijų. Bet visgi pridursiu, jog kaskart susierzinu, kai kur nors pamatau tų pačių režisierių be proto populiarų filmą „Neliečiamieji“, kuris man pernelyg holivudinis ir banalus, tačiau prieš daugel metų tapęs Kino pavasario metų žiūroviškiausiu filmu.

 

Visgi „Metai buvo sunkūs“ visais atžvilgiais įdomesnis ir aktualesnis. Tikriausiai daug kas domisi ir galėtų išdėstyti argumentus vienokiu ar kitokiu klausimu dėl klimato kaitos, tačiau vis daugiau ir daugiau vakariečių pametę galvas dėl šio reikalo ne tik atsisako susiveržti vartotojo diržą, bet ir plačiai bei agresyviai protestuoja. Kitaip sakant, jeigu žmogui gerai praskalautos smegenys, klimato kaitos judėjimas ir idėjos gali tapti galinga politine jėga. Ir agresyvi jėga. Ten, kur norima gerų pokyčių, visada atsiranda, kas geba geras idėjas paversti savo interesų ginklu ir kurstyti nesantaiką. Juk į valdžią anuomet atėję bolševikai su socialistinėmis gražiomis idėjomis irgi norėjo gero, tačiau kažkas pasinaudojo tomis idėjomis pasistatyti visiškai kitokią imperiją. Neretai susimąstydavau, jog po šia iš pažiūros lengvoka prancūzų komedija visgi keliamos nevienareikšmiškos idėjos apie protestuotojų etiką, viešą smurtą ir tariamus bei galimus galios demonstravimo variantus. Du prasilošę draugeliai (Albertas ir Bruno) prisiplaka prie klimato kaitos aktyvistų, siekdami sau naudos, ir tampa dar aršesni to judėjimo šalininkai, nors jiems nerūpi nei vegetarų pozicija, nei tuo labiau tikrieji šio judėjimo principai. Jie tiesiog linksminasi iš to, ką daro, nes tai jiems naudinga.

 

Nesakau, kad žaliasis radikalusis judėjimas ir protestai panašūs į performansus yra blogi, tačiau jau dabar net mūsų mokyklas drebina bauginančios žinios, ši problema itin braunasi į švietimą ir yra dažniausiai mitologizuojama statistikos skaičiais. Statistika, juk žinia, yra sąmokslo teorijos prostitutė, ji labai greitai pažeria nepamatuotų skaičių ir gąsdina, gąsdina, todėl natūralu, jog ir šiame filme gan kritiškai galima įžvelgti ne tik vartotojų savanaudiškumą, bet ir pačių protestuotojų klimatologines žinias, kurias, kaip žinia, negalime niekaip patikrinti, tik tikėti  kažkieno pateiktais skaičiais. Gal tiesa iš tikrųjų randasi kur nors per vidurį?

 

Visgi filmo klimato kaitos radikalusis judėjimas tėra tik svogūno lukštas, filmas iš tikrųjų tik naudojasi aktualijomis tarsi nuotaka, kuri matuojasi vestuvinę suknelę, bet tekėti nesiruošia. Visgi filmo didysis vyksmas yra komiškas nevykėlių lošėjų gebėjimas įsitvirtinti tam tikroje sektą primenančioje komunoje, laviruoti savo kėslus su grupės interesais ir iš to komiškai dar išlošti. Filmas linksmas, dinamiškas, jame skamba puikių garso takelių, kurie brėžia paryžietiškas nūdienos spalvas, bet ir primena kai kada XX a. vidurio romantiškus bučinius ant Senos upės tiltų. Filme pasirodo šių dienų tikrosios prancūzų kino žvaigždės, sukūrusios ne vieną įsimintiną vaidmenį, tad dažnas iš jų vėl juos atpažins.

 

Mano įvertinimas: 8/10

IMDb: 6.2

 

Jūsų Maištinga Siela 

Filmas: "Gyvi tik meile ir vandeniu" / "Vien meile ir vandeniu gyvi" / "Meile gyvi" / "D'amour er d'eau fraîche"

Sveiki, kino žiūrovai,

Šiandien noriu pakomentuoti prancūzų režisierės Isabelle Czajka dramą „Vien meile ir vandeniu gyvi“ (pranc. D‘amour et d‘eau fraiche) (2010). Na, į lietuvių kalbą filmas verčiamas įvairiai. Iš pradžių gana pretenzingai žiūrėjau į filmą, net nežinojau, ar jis man patiks, bet, turint galvoje, kad tai prancūzų kinas, daug abejonių nebelieka pažiūrėjus pirmuosius 20 minučių. Režisierė pati šiam filmui parašė scenarijų ir jį, sakyčiau, gana gerai įgyvendino.

Filmas išties aktualus, ypač jaunimui, kuris sunkiai randa darbą ir pasikliauja savo jėgomis. Tai istorija apie gana naivią 23 metų magistrantę, kuri baigusi studijas bando susirasti pastovų darbą, tačiau susiduria su daugybe problemų tiek iš darbdavių pusės, tiek iš savo pačios. Šios problemos kyla iš darbo patirties neturėjimo ir naivumo. Neaiški Žiuli ir moralinių vertybių ašis, ji lengvai leidžiasi suvedžiojama vyresnių vyrų, kurie palieka jai pinigų, panašu į prostituciją, tačiau Žiuli tokia nesijaučia, ji jaučiasi nevykėle ir įkalinta socialiniuose spąstuose. Nenuostabu, kad ji susibendrauja su jaunu abejotinos reputacijos vyruku ir leidžiasi į lengvabūdišką, neatsakingą kelionę, kuri tikrai geruoju nesibaigia... 

Išties filmas ramus ir skaidrus, nors jame nagrinėjamos problemos gana aiškios. Jaunoji karta piešiama tokia, kokią ją mato vidurinioji karta – neatsakingą, neryžtingą... Tokia gal ir yra Žiuli. Ji turi grūdintis socialiniame purvyne, tačiau ar verta, kai gyvenimas eina kitur, o atsakomybė įrėminta nuolatiniu nusivylimu ir stresu? Iš esmės filmas apie jaunąją kartą, bet kartu ir apie grobuonišką socialinį pasaulį ir ką jis padaro-pastūmėja nenorinčius pritapti ir grumtis tokiame pasaulyje. Tai tik iš pirmo žvilgsnio vienos vasaros meilės istorija, tačiau filmas apie gyvenimo prasmės paieškas ir klystkelius. Iš esmės man patiko. Labai patiko aktorės Anais Demoustier pasirodymas – ši jaunosios kartos prancūzų aktorė, kuri labai dažnai pasirodo mano akiratyje tikras perlas. Vien dėl jos šį filmą ir ryžausi žiūrėti. Nepasigailėjau.

Mano įvertinimas: 8/10

IMDb: 6.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Subtilumas" / "La délicatesse" / "Delicacy"

Sveiki visi,

Šiandien noriu trumpai pakomentuoti prancūzų kino filmą „Subtilumas“ (La Delicatesse) (2011). Na, tai prancūzų komercinis kinas, skirtas plačiai auditorijai, kuris tiksliau turėtų verstis „Delikatesas“, bet pirmiau lietuvių kalba buvo išėjęs romanas „Subtilumo“ pavadinimo, tai kino komercininkai nusprendė padaryti dvigubą reklamą ir palikti tą patį pavadinimą. Romantinė komedija „Subtilumas“ nė neabejotinai dvelkia ne komerciniu kinu, apskritai sunku rasti prancūzų filmų, kurie asocijuotųsi su Holivudu, bet būna ir išimčių. 

Nusprendžiau surizikuoti ir vakarą praleisti su visų taip mėgstama Audrey Tautou ir „Subtilumu“. Ką aš galiu pasakyti? Pradžia filmo buvo gal kiek abejotina, nes per daug palaidų galų, kurie man kvepėjo nieko neišsiskiriančiu romantiniu filmu, tačiau laikui bėgant, viskas tapo taip jauku, taip šilta, taip miela, taip savaip kitoniška, kad pradėjau pamėgti save, seansą ir šį filmą. Taip, filmas toks ir yra – mielas, nors kalbama apie netektį ir naujus atradimus, kurie realiame gyvenime taip retai nutinka, tačiau netikėti neįmanoma, kai tokį neeilinį moters charakterį kuria Audrey Tautou. 

Kaip ir pats filmo pavadinimas sufleruoja, filmas pasižymi subtilumu – puikus ir subtilus humoras, įdomūs ir pakankamai prancūziški išgyvenimai, tapybiškas ir puikus Paryžius – prancūzų kinas tiesiog dievina šį kiną ir beveik kiekviena juosta, kuri kalba apie meilę, vienaip ar kitaip mėgsta pareklamuoti Paryžiaus kerteles – už tai nepykstu, bet žaviuosi, kadangi nežinia, ar kada teks ten pabuvoti, o štai kinas yra vienas iš tų puikiausių būdų vienaip ar kitaip prisiliesti prie meilės miesto. Nereikia pamiršti puikaus operatoriaus darbo – tas vaikščiojimas darbo koridoriumi man baisiausiai patiko – kartais su ašara akyse, kartais pardavus žemę ir sielą, o kartais su vidine šypsena – visas šias emocijas puikiai išreiškė prancūzų aktoriai.

Gal scenarijus nėra kažkuo labai įspūdingas ir pati istorija nėra tokia, kad po jos jaustumeisi suvalgęs „bliūdą“ riebių cepelinų ir sunkiai virškintum, tačiau jį labai jauku žiūrėti – vienam, arba dviese – tai neturi skirtumo. Filmo poveikis pozityvus, kaip ir daugelis prancūzų filmų, jie nuteikia šviesiai ir pakiliai, nesvarbu, kokios negandos ir išgyvenimai užgriūva gyvenimą. Filmas lengvesniam, bet kartu ir turiningam, sodriam spalvų ir jausenų vakarui. Man patiko.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 53/100

IMDb: 6.6

Jūsų Maištinga Siela