Filmas: "Šaltasis kalnas"

Sveiki visi,

Jau seniai svajojau pamatyti filmą „Šaltasis kalnas“ (Cold mountain) (2003 m.). Ir ką mes čia sutinkame? Ogi mūsų seną draugę Nicole Kidman. Seniai ją bemačiau, berods, epinėje dramoje „Australija“? Gali būti. Čia ji nepaprastai miela ir graži, galbūt net gražiausias jos vaidmuo. Tiesa, gavusi „Oskarą“ už „Valandos“ niekaip jai negalėjau atleisti, kad iš Salmos Hayek, kuri atliko Fridos vaidmenį, ji atėmė apdovanojimą. Tačiau gerai aktorei reikia dovanoti, ar ne taip?

Šiaip ar taip čia sutinkam ir kitą neblogą Holivodo dievaitę – Renee Zellveger. Abi moterys susiėjusios daro tvarką ūkyje, kuris praktiškai per Pilietinį karą stovi bergždžias, bet pasakojimas „Šaltojo kalno“ yra ne apie tai. Visgi tai meilės istorija. Keista ta meilė, pagalvojau. Filmas gi statytas pagal knygą, ji tokia suromantizuota, poetiška, apipinta mitiniu laukimu, nelyginant Penelopė savojo Odisėjo belaukianti. Taip, pasakojimas iš tisų labai gražus, epinis, ilgesingas, toks, kurį mėgsta romantikai, meilės išsiilgusios širdys. Taip, velniai rautų, man filmas irgi patiko, nors ir tipiška Holivudinė epinė drama, su tipiška skaudžia herojų baigtimi ir tipiškas idiliškos pabaigtuvės prie svečių stalo su dar tipiškesniais apmąstymais apie gyvenimą – bet tai ir nuostabu! Žinot, žiūri filmus viena po kito ir vis pasigesti tų tokių ilgesingų meilės istorijų, prilygstančių „Kasablankai“, taip pačiai „Australijai“.

Filmas patiks daugeliui. Nepaisant tipiškumo, jame iš tikrųjų atsispindi „Šaltojo kalno“ mistika – šalta ir kartu karšta meilė, mylėti pačią meilės idėją yra gražu. Filme esti ir natūraliai išplaukusi mistika – žiūrėjimas į šulinį pro veidrodį, moteris indėnė slaugo sužeistąjį ir t.t. Mitas šalia, jis dar gyvas, nors aplinkui ir chaosas, ir karas, ir mirtis, ir badas. Žmogus ištveria tik dėka vilties, žinodamas, kad kažkur toli, kažkur už Šaltojo kalno, kur neprasimuša mintys apie netektį, dar yra kažkas gyvo, dar yra tai, dėl ko galima kentėti ir laukti.

Kaip tipiškame filme čia yra ir blogiukai, ir geriečiai. Tai metas, kada JAV visuomenės sluoksniai ima lygiuotis – karo metu nebesvarbus tavo išsilavinimas, nesvarbu, ar tu vergas, ar dezertyras, beraštis ar ūkininkas – visi dėl įvairiausių priežasčių yra aukos. Toks kuriamas pasaulis – kančios, laukimo ir idiliškos meilės, pastarąja žiūrovas nėra pajėgus nepatikėti. Aišku, gyvenime būna kitaip, tačiau filmas visų pirma yra kūrinys ir jį vertinti reikėtų kaip kūrinį, sakytum, realybės interpretaciją. Taip, šis filmas gražus, sako, kai kas pabaigoje ir verkė. Istoriniai faktai apjungti su išgalvota meilės istorija, nušviestas skaudus ir kartu didingas Amerikos istorinis laikotarpis, Pilietinio karo eiga, moters bejėgystė prieš skurdą ir prievartą. Manau, kad tai puikus darbas, ne, ne šedevras, bet tikrai labai puikus darbas, todėl nepagailėsiu skirdamas aukštus balus. Šis filmas daugiau ar mažiau patiks visiems be jokio išskirtinumo.

Įvertinimas: 9/10

Jūsų Maištinga Siela