Sveiki visi,
Noriu Šiandien pristatyti kino filmą „Raudonkepuraitė“ (Red Riding Hood) (2011 m.). Ką gi, visai šviežutėlis „Saulėlydžio“ režisierės darbas – mistika, vilkolakis ir kaip nekaltai beskambėtų – Raudonkepuraitė vardu Valeri. Sako, filmas privilioja paauglių mases, nes pasakojama topinė istorija, o efektai ir įtampa tampa pralietu krauju, kurį godžiai geria popsą mėgstantis jaunimas. Na, pažiūrėjau ir aš šią ekranizaciją. Ji pastatyta tik pagal pasakos „Raudonkepuraitė“ mitą. Čia visgi labiau dominuoja trileris ir intriga, kuri išlaikoma iki galo, kažkuo priminė vieną neblogą siaubo filmą pavadinimu „Kaimas“. Žinot, ir aš spėliojau, kas gi tas vilkolakis, na, iš tikrųjų neįspėjau.
Filmas man visai patiko – spalvos ir judėjimo kamera - visgi keistai atpažįstamas braižas iš „Saulėlydžio“ sagos, bet tai nieko blogo, nes visi režisieriai daugiau ar mažiau laikosi savo braižo. Filmas, sakyčiau, vis tiek skirtas jau suaugusiems – kraujas ir siaubas visgi liejasi laisvai, nors nėra pagrindinis koziris. Paslaptis yra pagrindinė korta, kuri žaidžia su žiūrovo fantazija. Gražuolė aktorė Amanda Steford iš tikrųjų tinka šiam vaidmeniui tiek išvaizda, tiek vaidyba. Man patiko ir tas suderintas meilės linija su siaubo elementu, kažkaip nei per daug saldu, kaip antai kartais būdavo „Saulėlydžio“ sagoje, nei per daug nukrypta į fanatišką žudiko paiešką, nors personažas fanatikas su sidabriniais nagais, kuris įsismarkavo ir padarė daugiau nelaimių nei pats Vilkas, taip pat kūrė gan banaloką personažą, kuris priminė tipinį blogiuką. Tačiau čia juk pusiau siaubo pasaka, su ta intencija žiūrimas filmas ir nieko iš jo per daug nereikalaujama, ar ne tiesa?
Lengvam pasižiūrėjimui, manau, daugiau ar mažiau patiks visiems. Rekomenduoju tiems, kurie nori lengvo, bet visgi įtraukiančio filmo. Nerekomenduoju kategoriškai nusistačiusiems prieš „Saulėlydžio“ maniakus, nes jiems niekas šiuo atveju neįtiks.
Įvertinimas: 8/10
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą