Sveiki visi,
2010 metais „Kino pavasaris“ pateikė dar vieną vokiečių kilmės Oliver Hirschbiegel filmą „Penkios minutės Rojaus“ (Five minutes of Heaven) (2009 m.). Režisierius netikėtai išgarsėjo 2001 metais, kai pasirodė jo psichologinis Lietuvoje filmuotas „Eksperimentas“. Tai psichologinių dramų meistras, o jo „Penkios minutės Rojaus“, nors ir pakankamai trumpas filmas 1 h 25 min. visgi sugebėjo sukurti keistą ilgalaikę įtampą, be efektingų garsų, vien tik iš kameros judėjimo ir pačių aktorių vidinio nerimo.
Filmas paremtas tikrais įvykiais. Filmuojama laida, kurioje susitinka žudikas, kuris būdamas jaunuoliu nušovė kito vyruko brolį. Po daugelio metų jie susitinka filmavime - iš jų daromas šou, tačiau anaiptol nėra lengva pamiršti praeities įvykius. Žinot, filme labiausiai sužavėjo tas subtilus ir kruopštus ėjimas ties pačių veikėjų psichologinės įtampos, kurioje nebelieka ribos tarp baimės ir noro atkeršyti. Reiktų pamatyti jau vien dėl nuostabios aktorių vaidybos – ji dieviška! Režisūra labai įtaigi ir stipri. O siužetas, galbūt šiek tiek ir, sakyčiau, pavalkiotas, tačiau tikroviškas, realus, nepersūdytas estetinėm scenom, nenatūralumu. Labiausiai žavi tai, kad iš praktiškai skurdaus siužeto padaroma KAŽKAS TOKIO, ypatingai, įtaigiai. Liam Neeson – nuostabus, bet ryškesnis charakteriu šįkart pasirodė man iki tol nežinomas aktorius James Nesbit. Bravo jam. Nerimas, prakaitas, kvėpavimas, vaikystės trauma ir noras patirti tas penkias minutes Rojaus, kurio kaina yra visas likęs gyvenimas už grotų.
Šį filmą rekomenduoju rimtesnių filmų mėgėjams, psichologinių dramų gerbėjams, nes filmas vertas geros akies. Ne, filmas nėra toks lengvas, koks gali pasirodyti iš šalies, tačiau žiūrėti vis tiek verta.
Įvertinimas: 9/10
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą