Mintys iš Jono tualeto: Irena Degutienė virkdo Lietuvą

Sveiki visi,

Šiandien Jonas, privalgęs daug šaldytų agrastų, sugalvojo, kad pats laikas nueiti į tupyklą. Ups, t.y. į tualetą. Juk geriausios mintys būtent ir kyla reikalingiausiame žmonijos išradime – vienutėje, kur karaliai pėsti vaikšto. Jonui pritrūko tualetinio popieriaus, todėl kai griebė vakarykštį „Lietuvos rytą“ ir šitaip tekinomis per koridorių į kitą bendrabučio galą, kur įkurta tupyklėlė. Ačiū Dievui, spėjo.

Taip ir būna, kai tie nelemti agrastai pradeda sukti vidurius. Tenka saugoti paskutinę apatinio trikotažo porą. Jonukas galėjo lengviau atsidusti, kai iš jo išėjo pirmoji banda rudų arklių. O dabar galima pasidomėti, ką gi rašo gerbiamasis „Lietuvos rytas“? Oigi Irutė Degutienė visai tautai pareiškė, kad visi tegu eina emigrantai „n***i“, nes ne va, ji niekaip negalinti suprasti, kaip durniai lietuviai nori gyventi geriau, palikdami mūsų kraštą. Irutė pilstė savo moralinius aruodus, tapšnojo apsimovusi sėklintojo pirštine ir tėškė, kad lietuviai neva išduodą savo kraštą už pinigą... Tik pamanykit, vargšas agrarinis primatas sugalvojo nebemylėti savo krašto ir gyventi geriau. Nežinau, tikriausiai Degutienė dabar savo reitingus tikrai „susifeilins“, nes prižarstė špakliaus į geresnio gyvenimo betrokštančią beveik benamio lietuvio širdį.

Suprask, anot Irutės Degutienės, išvažiavę lietuviai yra išdavikai, pašlemėkai ir tikri tėvynės priešai. Juk iš kur valdžia sems pinigą, kai visi išvažiuos? Juk meilę visada galima pamatuoti centais. Tai kad, p. Irena, žmonės bėga ne į geresnį gyvenimą, bet bėga į išsigelbėjimą t.y. nuo skurdo. Jonas pyktelėjo, kaip šita moteriškė gali dar atstovauti mūsų tautai? Tik duok kiaulei prie lovio prieiti, tai ji tuoj gebės suokti apie meilę tėvynei, apie žmogiškąsias vertybes, kai pačios skrandis prikištas mėsos ir bulvių. Jonukas staiga prisiminė istorijos pamokas ir 1944 – uosius metus, kada lietuviai tiesiog bėgo nuo komunistinės valdžios per Žaliąjį Koridorių į Vakarus, kuriuo pasitraukė tūkstančiai lietuvių. Dabar primatui lietuviui ne tik, kad meilė tėvynei nepadės, jo nesulaikys net Irutės Degutės paverkšlenimai apie perdėtus jausmus. Lietuva neegzistuoja, galvoja Jonukas ant šikynės, Lietuva tėra tik valstybė, o valstybė vagia iš savo vergų. Kodėl vergams ne į pažadėtąją žemę, kaip žydams iš Egipto? Juk Jonas galėtų būti jų Moze!

Jonas atplėšė Degutienės susirūpinusį veidą ir su juo pirmuoju nusivalė tai, ką turėjo nusivalyti. Argi ne keista, kad valdžia prie šūdo dera kaip du vandens lašai? Ne, nekeista, pagalvojo Jonas ir nuleido vandenį.

Jūsų Maištinga Siela